Dabartinė situacija kelia daugiau klausimų nei atsakymų: ar Trumpas ieško preteksto nevykdyti savo pažadų? Ar tai dar vienas žingsnis, leidžiantis Kremliui tęsti agresiją prieš Ukrainą be reikšmingo spaudimo?
Vizitas Maskvoje: derybos ar pasidavimas?
Steve'o Witkoffo kelionė į Maskvą laikoma paskutiniu bandymu įtikinti Vladimirą Putiną sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje. Tačiau dar prieš susitikimą tarptautinė žiniasklaida, įskaitant „Reuters“, remdamasi šaltiniais Kremliuje, skelbė, kad Putinas jokios ugnies nutraukimo galimybės nesvarsto.
Nepaisant to, Trumpas pasirinko siųsti savo pasiuntinį – galbūt tam, kad parodytų, jog deda pastangas prieš imdamasis sankcijų. Tačiau realybėje tai gali būti signalas Kremliui, jog JAV pasiruošusi deryboms net ir be aiškių Rusijos nuolaidų.
Trumpo dilema: spausti ar taikytis?
Donaldas Trumpas, pretenduojantis sugrįžti į Baltuosius rūmus, balansuoja tarp vidaus politinio spaudimo ir geopolitinės atsakomybės. Jam būtina parodyti ryžtingumą, tačiau sankcijų prieš Rusijos naftą įvedimas neišvengiamai paveiktų JAV ekonomiką.
Be to, jei Trumpui nepavyks įtikinti Indijos ir Kinijos atsisakyti rusiškų energijos išteklių, jo spaudimo kampanija žlugs. Tai reikštų ne tik ekonominius, bet ir reputacijos nuostolius, o tuo pačiu – dar vieną laimėjimą Vladimirui Putinui.
Ukraina kaip derybų įkaitė
Jeigu būtų pasiektas laikinas paliaubų susitarimas – pavyzdžiui, riboti smūgius oro erdvėje – tai veiktų ne Rusijos, o Ukrainos nenaudai. Tokios sąlygos apribotų Ukrainos galimybes naikinti Rusijos karinę infrastruktūrą, o tuo pačiu leistų Maskvai atkurti naftos perdirbimo, ginklų gamybos ir logistikos grandines.
Ukraina jau kartą patyrė, kas nutinka po tokių „pertraukų“ – Rusija pasinaudojo laikinu paliaubų laikotarpiu, kad sustiprintų savo pajėgumus, o vėliau atnaujino puolimus su nauja jėga. Toks scenarijus gali pasikartoti.
Silpnojo prezidento taktika
Ekspertai kritiką nukreipia tiesiai į Trumpą – jo veiksmai atrodo kaip politinės valios trūkumas. Kol jo pirmtakas Joe Bidenas nuo pirmųjų karo dienų palaikė Ukrainą ginklų tiekimu, Trumpas ilgą laiką vengė aiškių veiksmų.
Šis vizitas gali būti bandymas išvengti sankcijų, išlaikyti atviras duris dialogui su Rusija ir tuo pačiu pateikti tai kaip „taikos per jėgą“ strategiją. Tačiau iš tikrųjų tai – tik dar viena prarasta galimybė spausti Rusiją.
Kainą mokės Ukraina
Jei Trumpas pasiduos Kremliaus manevrams ir sustabdys sankcijų planus, pasekmės bus skaudžios. Ukraina neteks galimybės efektyviai kovoti, o Rusija sustiprins savo karines galias.
Ukrainos priklausomybė nuo JAV karinės ir žvalgybinės paramos reiškia, kad bet koks Trumpo sprendimas tiesiogiai paveiks Kyjivo veiksmus. Tai sukelia pagrįstą nerimą – ar JAV tikrai palaiko Ukrainą, ar tik siekia išsaugoti savo ekonominę ramybę?
Pabaigai: ar dar viena išdavystė?
Politikos apžvalgininkai nuogąstauja, kad šis vizitas – tai dar viena Ukrainos išdavystė, kuri bus įvyniota į diplomatinę retoriką ir pateikta kaip „pergalė“. Tuo tarpu Rusija atgaus kvėpavimą, o Ukraina – neteks dar vieno brangaus laiko tarpo, per kurį galėjo būti tiekiami ginklai, rengiami kariai ir planuojamos kontratakos.
Toks scenarijus rodo, kad net ir po daugiau nei dvejų metų karo, kai kurios Vakarų šalys vis dar tikisi, kad su diktatoriumi galima susitarti žodžiais. Tačiau istorija jau ne kartą įrodė – vienintelis veiksmingas kalbos būdas su Kremliumi yra jėga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą