Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta.
Manau, kad šito privalome išvengti", - akcentavo G. Nausėda.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad, siekiant kasmet iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. BVP, šios pajamos turėtų būti sudėtinės - surenkamos ne vien tik iš mokesčių Lietuvoje, tačiau ir per europinius fondus.
„Akivaizdu, jog visas gynybos finansavimas negali eiti vien iš Lietuvos ekonomikos pajėgumų ir apie tai šnekame Europos mastu.
Turi atsirasti ir didėti Europos gynybos fondas bei atsirasti tam tikras paskolų fondas, panašus į RRF fondą", - žurnalistams kalbėjo premjeras.
Anot ministro pirmininko, galutinius sprendimus dėl konkrečių finansavimo šaltinių turės priimti Seimas, tvirtindamas 2026-2028 m. valstybės biudžetus.
Paklaustas apie tai, ar didesnis krašto apsaugos finansavimas galėtų būti finansuojamas socialinių ir kitų valstybės reikmių sąskaita, G. Paluckas tikino šių sričių nepriešinantis - anot premjero, galima suderinti ir ekonominį augimą, ir didesnį socialinių paslaugų prieinamumą.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti VGT sprendimą, mokestinės politikos ir viešųjų išlaidų peržiūra yra neišvengiama: „Arba mes turime didinti mokesčius, arba mes turime mažiau finansuoti kitas viešąsias paslaugas. Kitaip tariant, reikia susidėlioti kitaip prioritetus.
Kitaip niekaip galai matematiškai nesueina."
„Nemuno Aušros" lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad VGT sprendimas - neracionalus ir neįgyvendinamas.
„Taip pat reikia nepamiršti, kad VGT sprendimai - rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomi nei Seimui, nei Vyriausybei, nei niekam", - akcentavo politikas.
Visgi R. Žemaitaitis žada paraginti prezidentą pateikti paaiškinimą, iš kokių šaltinių bus didinamas finansavimas.
„Pasiūlysiu - kadangi prezidentas yra ketvirtas koalicijos partneris mūsų, nes tvirtino mūsų valdančiąją daugumą - kad pateiktų įstatymo projektus, ką siūlo didinti ir iš kur paimti finansavimą.
Ne Vyriausybė turės atnešti, kad didina PVM, ne Vyriausybė turi atnešti, kad didina akcizą, o turi atnešti prezidentas", - sakė „Nemuno Aušros" pirmininkas.
Komentuoja gynybos ekspertas, pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo krašto apsaugos ministras , signataras Audrius Butkevičius:
„Įdomiausias visoje šitoje istorijoje punktas yra pasirinktas laikas.
Apie tai, kad Lietuvai reikalinga atitinkama įranga bei ginkluotė, kuriai būtinas papildomas finansavimas, buvo aišku jau ir panelės Grybauskaitės laikais, ir per pirmąją ponaičio Nausėdos kadenciją.
Senų seniausiai turėjo toks sprendimas būti priimtas, tačiau niekas nesiėmė atsakomybės.
Kiekvienais metais buvo atidėliojama iki dabar, kai nupirkti už pinigus tiek, kiek buvo galima, nebeįmanoma. Suinteresuotumas pirkti gerokai viršija pasiūlą.
Belieka manyti, kad susitarta dėl kelių metų kontraktų už „atkatus" kadencijos pabaigoje.
Kito paaiškinimo neturiu. Bus perkama už didesnę kainą ir net nematant produkto.
Absurdas mokėti į priekį neturint garantijų, kad produktas atitiks kokybės reikalavimus.
Turėsime tokią situaciją, kokią turėjome su „Boxer", kai mums pristatė geležines dėžes. Tai, kaip elgiamasi šitoje srityje, yra katastrofa", - konstatavo A.Butkevičius.
Jis retoriškai klausia, kaip elgiasi ukrainiečiai, kurie jau trečius metus kariauja?
„Jie, kol nepamato gaminio, kol neatvažiuoja komisija ir nepatikrina, neperka.
Nebent gauna dovanų, nes dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Tada atsakingas yra tas, kas dovanoja.
O pas mus? Kol nebus elgiamasi atsakingai, tol bet kokio finansavimo neužteks. Kas yra 6 proc. BVP? Tai maždaug 20 proc. viso šalies biudžeto", - pabrėžė ekspertas.
Kaip pasiekti šį rodiklį? Didinti mokesčius, mažinti išlaidas sveikatai, švietimui, kitoms sritims?
„Jei spręsčiau aš, bandyčiau europinius partnerius priversti, kad Europos saugumas būtų nedalomas, kad ES būtų įkurtas specialus fondas, kaip kad žemės ūkiui.
Arba reikėtų derybų su NATO partneriais, kad būtų bendras finansavimas gynybai: prispausdinti tiek eurų, kiek jų reikia gynybai, kaip kad buvo daroma visų tų nesąmonių su vakcinomis nuo kovido atveju.
Jei naudosime vieną iš šių modelių, bus daug sunkiau pavogti dalį pinigų, nes atsiras kontrolė: niekas iš partnerių nenorės, kad būtų vagiami jų pinigai.
O jei pats skolinsies, tai tam, kas skolina, visiškai nebus įdomu, kad kažkoks „geras" Lietuvos Vyriausybės žmogus praturtės", - reziumavo A.Butkevičius.
Komentuoja publicistas, politikas Algimantas Rusteika:
„Taigi, tapome dar vienais pasaulio lyderiais, nutarę skirti gynybai iki 6 proc. BVP. Ministrė Dovilė Šakalienė nedelsiant raportavo šeimininkams, laukiame skanukų.
Pasiruoškit, ateina naujas Tautos skaldymo ir tolesnio, dar didesnio žmonių susipriešinimo, etapas.
Visi nepritariantys tam „profesionalių patriotų" bus vėl apšaukiami rusofilais ir vatnikais.
Patys, tarpusavyje besipjaudami, išsirinkome kitiems 4 metams „geresnius".
Net didieji kovotojai su vatnikais ir Kinijos nugalėtojai konservatoriai išdrįso paskutiniais savo 2024 m. skirti gynybai tik 2,75 proc. BVP, (nors išleido daugiau - 3,22 proc.; kas jiems tas biudžeto įstatymas?).
O naujieji, kuriais taip džiaugėmės - padvigubina. Tai - karo biudžetas. Pavijome Rusiją, kuri irgi rekordininkė!
Šiems metams Kremlius irgi panašiai, žymiai padidino, net ketvirtadaliu - iki 6,3 proc. BVP.
Na, o kaip mielieji galingiausio pasaulio aljanso sąjungininkai? Ogi nieko. Dar 8 NATO valstybės net 2 proc. nesukrapšto.
O ką pati JAV?
Skiria gynybai 3,3 proc. BVP.
Atsižvelgiant į infliaciją, pagal realias išlaidas 2025 m. skirs 15 milijardų dolerių (arba 1,7 proc.) mažesnę sumą, kurią Kongresas skyrė 2024 m.", - dėstė „Facebook" paskyroje A. Rusteika.
„Kas tragikomiška - didysis mūsų bankų ekonomistas gerovės gavėjams tvirtina, kad dėl karo meto finansavimo gyventojams mokesčiai nepadidės! Stambuoliai viešųjų pirkimų rykliai jau tuo labai džiaugiasi ir patriotiškus pritarimus pasirašinėja.
Didysis korporacinis verslas įtrauks padidėjusius kaštus į kainas ir gyventojai sumokės. Mažiukai toliau bankrutuos, apie kokius nors sveikatos apsaugos gerinimus galėsim pamiršti.
Tai ką, Rusteika, tu prieš Lietuvą ir kariuomenę!? Įrašysim vatniką į komendantūros sušaudymo karo metu sąrašą! Būtinai įrašykit.
Tik žinokit, aš irgi už tai, kad, jei norime stiprios Lietuvos, turime turėti ir stiprią kariuomenę, nes pasaulis byra ir galime likti vieni su lenkais ar baltarusiais, kurie mūsų žemes ir sostinę laiko savomis.
Tačiau kodėl reikia pataikavimo, „rekordų", bėgimo priekyje traukinio, žmonių skaldymo ir skurdinimo?" - retoriškai klausė publicistas.
Anot, „visi puikiai suprantame, kad visišką operacinį pajėgumą pasiekusi divizija nei 2036 metais, kaip išeitų pagal dabartinius finansus, nei 2030-siais, jei taškysim po tuos 6 proc. BVP, šalies neapgins".
„Vienintelis dalykas, ką galbūt įstengs padaryti - išlaikyti kokią nors teritorijos dalį daugiausiai iki 2 savaičių, kol sąjungininkai atvyks.
Gal ir atvyks. Ir po kokio pusmečio atkovos Mėnulio landšaftus, kurie žemėlapyje dar vadinsis Lietuva.
Tai - optimistinis variantas, beje, nors mes šiuo atveju jau būsime iškeliavę į amžinosios medžioklės plotus. Kitas ne mažiau realus variantas - pas mus niekas neatvyks.
Jūs tikite, kad vardan tos mažos mūsų šalelės pasaulio galingieji ir Europos nutukę tinginiai pradės karą su branduoline valstybe?
Aš nei tikiu, nei netikiu. Tiesiog tuo abejoju.
Nes žinau, kad, nepaisant visų karingų šūkių, ir Amerikos, ir Europos politiniam, pramonės bei finansų elitui Rusija su jos resursais ir galimybėmis žymiai svarbesnė už mus", - teigė A.Rusteika.
Jo teigimu, ir Ukrainos, ir Lietuvos likimas bus sprendžiamas ne mūsų divizijomis ar procentais nuo BVP.
„Atėjo naujų paktų ir pasaulio dalybų metai. Viskas bus nuspręsta JAV, Kinijos, Rusijos ir Globaliųjų Pietų susitarimuose dėl naujos pasaulio tvarkos, kurią turėsime tiesiog priimti.
NATO sąjungininkų - Kanados, Danijos - teritorijomis jau dalinamasi. Skambutis iš šeimininkų ambasados - ir mūsų „kovotojai" džiaugsmingai viskam pritars.
Tačiau nenusiminkime, gal dar nepaskambins. Nei vienos imperijos valdovas savanoriškai savo teritorijų neatsisako ir geopolitiniams varžovams nedalina. Ir tai absoliučiai nepriklauso nuo laikinųjų tos teritorijos administratorių lojalumo (nuo žodžio loti) ar pataikavimo.
Priešingai - didieji geopolitikos banginiai puikiai žino ir yra patyrę asmeniškai ne kartą, kad būtent pataikūnai pirmieji išduoda. Ir į juos žiūri su panieka", - tvirtino A.Rusteika.
Jo teigimu, Donaldas Trampas yra verslininkas, teisingai sakantis, kad už apsaugą reikia susimokėti.
„Ir kaip verslininkas deryboms „užlaužia" nerealią kainą, kad suderėtų dėl realios. NATO tikrai kol kas yra JAV kišeninė organizacija.
Ji galėtų tapti lygiai visų narių išlaikoma ir D.Trampas, gąsdindamas palikti „partnerius" vienus su Rusija, to gali pasiekti.
Perrašytų NATO sutartį. Ir visos NATO narės įsipareigotų leisti gynybai po lygiai.
Tiek, kiek šeimininkų JAV - po tuos tris su truputėliu procento BVP. To visiškai užtektų ir gynybai, ir valstybių biudžetams būtų įmanoma tai pasiekti."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą