Tačiau Ozolas, nors po Sąjūdžio pergalės nebe toks svarbus priimant sprendimus, kaip joks kitas Lietuvos politikas paliko ypatingai gilų politinės minties pėdsaką - kalbas ir tekstus, kurių aktualumas ir įžvalgumas skleidžiasi tik šiandien.
Mano akimis geriausi tokie tekstai buvo sudėti į rinktinę „Pasaulis grįžta namo“ (2019).
Bet vis naujų anksčiau nepublikuotų ar pamirštų tekstų iškyla viešumon iš rankraščių ir šiaip archyvų, o mes visi gauname progą susipažinti.
Be galo aktualus toks jo neseniai suskaitmenintas pamąstymas atrodo 1994 metų tekstas „Lietuvos saugumo garantijos“:
https://ve.lt/nuomones/sajudzio-kurejas-romualdas-ozolas-lietuvos-saugumo-garantijos
Paskutinis didelis Ozolo politinis darbas vadinosi „Nacionalizmas - tai tikrasis humanizmas“.
Šiandien mūsų provincijoje dar daug kam galintis kelti šypseną pavadinimas. Gi iš tiesų - diagnozė aktualiausiam XXI amžiaus politiniam klausimui ir pagrindinei politinei įtampai.
Nepriklausomybę grindžiančios minties koncentratas.
Ozolą pažinau vėlai, veikiantį jau (vėl) kaip mąstytoją, ne kaip politiką.
Pasiėmiau, ką sugebėjau, o pats neturėjau, ką duoti, nors sakė, kad davėm vilties.
Savąsias mintis apie jo minties palikimą sudėjau į minėtosios knygos įvadą, o apie patį Ozolą - į tekstą, parašytą jam išėjus 2015 metais.
Neatrodo, kad būtų pasenę:
https://ve.lt/nuomones/vytautas-sinica-romualdo-ozolo-lietuva
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą