Politologus nustebino „valstiečių“ rezultatai: „laisviečiai“ taip pat padarė ne viską, ką galėjo

Visgi Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili sako, kad ties 5 proc. balansuojantys „laisviečiai“ rinkimų kampanijoje galėjo būti agresyvesni. 

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad visą paveikslą galima bus geriau įvertinti po antrojo rinkimų turo.

„Viščiukus reikia skaičiuoti rudenį – reikia laukti antrojo rinkimų turo. 

Žiūrint į tai, kokios poros išeis į antrą turą, manau, kad valdžia Lietuvoje keisis ir didesnį potencialą įgys opozicinės, centro kairės jėgos. 

Jų, socialdemokratų ir Demokratų sąjungos, pirmininkai jau sukirto rankomis paremti vieni kitus antrame ture, kur nekonkuruos vienmandatėse apygardose“, – Eltai teigė M. Jurkynas.

Jis pripažino, kad R. Žemaitaičio sėkmė nebuvo netikėta. Kita vertus, anot M. Jurkyno, savo rezultatu kiek nustebino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

„Dalis tų, kas matė Remigijų Žemaitaitį važinėjantį po Lietuvą ir iškalbingai pasirodžiusį prezidento rinkimuose, pamatė jį kaip vilties, protesto ir naujumo, nors jis nėra naujas politinis veikėjas, gūsį. 

Tai suteikė tam tikrą pasitikėjimo kreditą“, – sakė politologas.

„Bet mane nustebino gal „valstiečių“ pasirodymas – ne toks, kokį rodė apklausos ir ką sakė žmonės. 

Nes, kaip ir svarsčiau, tas pats Vėgėlės pritraukimas į valstiečių ir žaliųjų sąjungą turėjo padidinti jų populiarumo rodiklius, sukelti bangos efektą, bet to neatsitiko. 

Galvojau, kad tas efektas bus stipresnis“, – kalbėjo M. Jurkynas.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili: visuomenės apklausos nemelavo

Tuo metu politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili kaip vieną iš reikšmingų aspektų šiuose Seimo rinkimuose įvardina tai, kad rinkimų rezultatus gana tiksliai parodė visuomenės nuomonės apklausos.

„Pirmas įspūdis – kad visuomenės nuomonės apklausos nemelavo. Aišku, gal skyrėsi procentų dalys, bet tendencijos pasiteisino. 

Tai matome, kad turime ne tiek rinkimais pasidžiaugti, bet kad visuomenės nuomonės apklausos buvo beveik tikslios, žiūrint į daugiamandates apygardas. Ir daugiau kol kas jokių sensacijų nematau be LVŽS“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Pasak politologės, jos nenustebino ir socialdemokratų bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sutarimas dėl bendradarbiavimo ir abipusio palaikymo išreiškimas.

„Dar vykstant debatų ir diskusijų metu jau buvo požymių, kad potencialieji koalicijos partneriai yra socialdemokratai ir demokratai. Tai buvo leptelėta ir debatų metu, ir tai jau pasitvirtina“, – sakė politologė.

Komentuodama klausimų sukėlusius Laisvės partijos rezultatus, G. Burbulytė-Tsiskarishvili pažymėjo, kad kol kas ne tokį aukštą, kaip prognozuota, rezultatą demonstruojantys „laisviečiai“ rinkimų kampanijos metu galėjo būti agresyvesni valdančiosios koalicijos partnerių atžvilgiu.

„Jei matysime, kad Vilniaus balsai nekeičia Laisvės partijos situacijos, didelės sensacijos neturėtume įžvelgti – jei pažiūrėsime, kaip vyko rinkimų kampanija, jos metu pasiteisino kai kurių liberalų – čia įvardinčiau ir pono Eugenijaus Gentvilo įdirbį – ėjimas rinkimų kampanijos metu prieš konservatorius. Laisvės partija to rodė mažiau – beveik nerodė.

Ir čia galėtų būti vienas iš veiksnių, kodėl Liberalų sąjūdis pasiėmė tuos liberalius balsus“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Suskaičiavus 1731 apylinkės rezultatus, Lietuvos socialdemokratų partija ir toliau pirmauja. Ją palaiko 20,95 proc. rinkėjų.

Antroje reitingų lentelės vietoje laikosi 16,10 proc. palaikymo sulaukusi „Nemuno aušra“, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Dabartinio Seimo valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su proc. rinkėjų palaikymo rikiuojasi treti (15,79 proc.). 

Po jų – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (9,37 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,46 proc.) bei Liberalų sąjūdis (7,13 proc.).

Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.

Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.