Gediminas Merkys

Profesorius Gediminas Merkys: Demokratija išsigimė? Aplinkos ministras ir liberalai vėl korumpuojasi? (2)

Dažnas keikia Europos Sąjungą ir visas pastarojo dešimtmečio Lietuvos valdžias. Kartais būna dėl ko. Visgi nepaneigsi, jog būtent iš Vakarų į Lietuvą atėjo nemažai modernizacijos atributų. Tarkime, kompiuterinės ir medicininės technologijos, kuriomis džiaugiasi visi. Vienas iš modernizacijos bruožų, prigyjančių Lietuvoje - tai žalioji pasaulėžiūra.

Nuostabu, panašu, jog tai tampa išsilavinusių, pasaulio pamačiusių lietuvaičių tautinės tapatybės dalimi. Mūsų dainius rašė: „dažnai miške lietuvis, ko verkia nežino".

Iš negero mirties taško Lietuvoje juda buitinių atliekų rūšiavimas, nuotekų tvarkymas. Prieš kelis dešimtmečius per karčius pusė kolektyvinio sodo lipdavo į tvenkinį ar ežeriuką pažastų po karštos dienos pasimuiluoti... Šiandien už tokį veiksmą gėdinama, apkoliojama, netgi policija kviečiama.

Sąmoningi, išrankūs klientai nusisuka nuo privačių namų naujo kvartalo, jei jo vystytojas iš godumo pagailėjo plotelio rekreacijai, žalumai, bendruomenės susiėjimui, mamoms su vežimėliais....

Būtent tokiose buitinėse smulkmenose paradoksaliai pasimato mūsų krašto ir visuomenės pažanga. Ir šito nepaneigsi. Kadaise Lietuvos kaimo trobelės langelį, šimtus metų iki tol užtempiamą ožio ar karvės pūsle, pirmą kartą pakeitė stiklas...

Tik mūsų Aplinkos ministerija nesismulkina ir, panašu, jokios pažangos Lietuvai nesiūlo. Ministras pasirašė naują tvarką, kuri ateityje kardinaliai performatuos mūsų miestų žaliąsias erdves.

Performatuos ne viešojo gėrio, ne kilnaus žaliojo kurso link, bet godžių ir bukų nekilnojamo turto vystytojų turtinių interesų vardan.

LR Konstitucijos 9 str. teigia: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu". Kadaise poetas rašė: „anei rašto, anei druko mums turėt neduoda: tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda".

Akivaizdu, Lietuvos Vyriausybė nori, kad Lietuva būtų pilka, asfaltuota ir trinkelizuota, bet ne žalia.

Didžiulei daliai Lietuvos žmonių žaliosios vertybės ir žalioji politika šiandien tikrai tampa tuo svarbiausiu klausimu, dėl kurio gali prireikti referendumo. Vykdomoji valdžia savo klaidingu sprendimu akivaizdžiai viršijo savo įgaliojimus.

Kokia čia atstovaujamoji demokratija, jei sprendimą, kuris dešimtmečiais turės gilumines pasekmes mums visiems, performatuos mūsų Tėvynės landšaftą, o kartu ir mūsų tapatybę, gali priimti ir pasirašyti vienas prietranka?

Stalino budelis L.Berija mėgo savo ūsuotajam vadui priminti: „kiekviena klaida turi vardą ir tėvavardį". Nenorime kraujo, norime tik politinės atsakomybės. Šį kartą klaidos vardas - Simonas Gentvilas, sūnus Eugenijaus.

Politikos veteranas, Simono gimdytojas Eugenijus Gentvilas ne iš kelmo spirtas, gausiai ydingo verslumo ir pinigų uoslės sėklos paskleidė Lietuvoje.

Mūsų visų žinomas dėžučių ir stambių paskolų grynais mylėtojas E.Masiulis irgi yra E.Gentvilo ugdytinis, politinis posūnis, galima sakyti. Neužmirškime „geriausiųjų" Lietuvos žmonių politinių biografijų.

Eligijus politikos pradžiamokslį išėjo būtent Seimo nario E.Gentvilo padėjėjo vaidmenyje...

Siūlau kokiam Lietuvos banditui, turinčiam mažumėlę fantazijos, teisinį eksperimentą: nešiokis, brolau, vienoje kišenėje kovinį pistoletą, o kitoje - tos dienos data pasirašytą pareiškimą artimiausios nuovados viršininkui: „radau pistoletą, dabar striksiu, kaip teletabis, į policiją atiduoti".

Lietuvos teisinėje sistemoje galima tokį pareiškimą net ir po keturių mėnesių ištraukti, kai baudžiamoji byla jau įsibėgėjus.

Lietuvos teismas - pats humaniškiausias (ir patikliausias) pasaulyje...bent jau Eligijumi patikėjo, o ką, mūsų mintinio eksperimento banditėlis iš kito molio drėbtas, jam kažkokie kiti - rasiniai - įstatymai?

Trumparegiškumo ir politinio bukumo paradoksas tas, kas Simono sprendimas pirmučiausiai žuvimi per veidą tvoja prakutusiam, moderniam, išsilavinusiam, pasaulio mačiusiam rinkėjui.

Tai spjūvis į veidą būtent liberalų elektoratui. Kas paneigs, neatsakingo verslo komisiniai galimai yra stipresnis stimulas už būsimus, o gal ir visai nebūsimus, rinkėjų balsus?

Mes - rinkėjai ir piliečiai - ne STT ir netgi ne „patikliausias" pasaulyje teismas. Vadovausimės savo demokratine nuojauta.

Privalu prisiminti paprastą teisinę ir moraline nuostatą, kuri demokratiniuose kraštuose galioja be išlygų. Pastaroji yra įtvirtinta „JT Konvencijoje prieš korupciją".

Konvenciją ratifikavo Seimas ir ji yra mūsų šalies teisyno dalis, beje, turinti viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Toji norma sako: „...viešas asmuo privalo vengti netgi korupcijos regimybės...".

Normalioje valstybėje Simonas jau būtų padėjęs atsistatydinimo pareiškimą, kraustytų stalčius kabinete...

O premjerė aiškintųsi žiniasklaidai ir visuomenei, prašytų: nejudinkite bent jau visos Vyriausybes, nes karas gi šalia...

Spręskite ne pagal jų žodžius, bet pagal darbus. Jei kam įdomi mano nuomonė, nepasikuklinsiu ir ją pareiškiu.

Lietuvoje seniai nebėra jokios demokratijos ir normalių rinkėjų nėbėra.

Yra, atsiprašau už anglicizmą - „pyplas" - sumauti plebėjai, kurių paskirtis - susimokėti mokesčius, valgyti ir nuleisti vandenį tualete...

Jei netyčia įvyktų kad ir lokalus politinis remontas - Simono atstatydinimas - avansu pasibarstau galvą pelenais, kad burnoju ant modernėjančios Tėvynės ir jos šviesiosios valdžios.

Redakcija už autorių nuomonę neatsako

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder