Publicistas Algimantas Rusteika: Apie turinčius nepajudinamą, teisingiausią pasaulyje nuomonę, net jei apie tai neturi žalio supratimo

Tokią, kokią reikia. Net apie tai, apie ką neturi žalio supratimo. Ir neturi jokios nuomonės asmeniniu ar politiniu klausimu - tokiu, kuris susijęs bent su mažiausia rizika ar visuomeniškai reikšmingais dalykais.

Kada reikia prisidėti savo veikimu ar, neduok Dieve, pinigais!

Jam tada visada reikia pagalvoti.

Ir pagalvoja. Tai trunka paprastai vieną naktį. Ramus ir tvirtas grįžta kitąryt su nepajudinama ir tvirta nuomone. BARAKUDOS nuomone.

Kuri visada tokia pat: Nesikišk, kur nereikia.

Elkis, kaip patogiau.

Būk kaip visi.

Daryk kaip naudinga.

Spjauk ant visų ir visko.

Galvok tik apie mus (mane).

Apie mūsų (mano) ateitį.

Tyliai sužinok vyresniųjų norus ir garsiai jiems pritark.

Piktinkis tuo, kas jiems nepatinka.

Džiaugsmingai liaupsink tai, kas jiems patinka.

Būk negailestingas, kai tik reikia.

Draugauk su jų draugais ir spjaudyk į jų priešų veidus, net jei tai tavo draugai.

Krizenk iš jų laidomų juokelių - tapk vienu iš jų.

Tik nepulkit su tais savo moralais – negražu, nevyriška… Užtat teisinga, reikalinga ir išganinga.

Kas gyventi moka – visi taip gyveno ir gyvena, argi nematot? Tik dar ne pro šalį išmokti maskuotės. Darbe, draugijoje, feisbuke, pobūvyje – visur.

Reikia ryžtingai, lojaliai kasdien demonstruoti, koks tu veiklus, principingas ir pozityvus kovotojas už žmonijos ateitį!

Talentingai apsimetęs atrodai gražiai, esi trupėje pastebėtas ir tikrai būsi gerbiamas. Svarbiausia – būti su dauguma visur ir visada.

BOBAUSIAI tą gerai moka. Jie čia visada ryžtingai pirmauja, nuolat kovoja savo mažuosius karus. Tokius, kur iš anksto žinomi nugalėtojai.

Tai BARAKUDA ir BOBAUSIS – ideali pora. Amžinai laimingi, nuo pozityvo ir šypsenų plyšta žandai. Labai mėgsta rodytis.

Prieš kameras dalina visokiausias labdaras runkeliams ir nelaimėliams, kurių bijo ir tyliai neapkenčia. Kastos lyderius pamatysi net aukštuomenės puslapiuose.

Ten jie patalpinami tam, kad imtume norėti tokiais tapti. Bet geriau nesvajokit - nežinot, kiek jie savęs tam sumokėjo.

Niekada tam nepasiryšit.

Bet visada pavydėsit, nevykėliai. Nes BOBAUSIS su kokiu nors padažu – dažnos moters svajonių projekto dalis.

Archetipas, besislapstantis motinystės instinkto genų brūzgynuose. Kuri gi kartais nenorėtų paklusnaus, visiškai valdomo, įsimylėjusio iki ausų, mielo rankinio šuniuko?

Baisiausia, kad iš peties padirbėjus, tokį gana nesunkiai pavyksta pasigaminti. Ir čia staiga stojasi prieštaravimas. Kai jau jį turi – netikėtai pasirodo atgrasus.

Koks kvailas, nevyriškas, fu! Ir imi sau dairytis aplinkui. Tą alkaną žvilgsnį pastebi visi, išskyrus BOBAUSĮ.

Lygiai taip po vakarienės ir tūlas vyras pasiilgsta BOBAUSIO būties.

Nes kas gi nenorėtų MAMYTĖS, kuri viską išspręstų, tavimi vis rūpintųsi, guostų ir atleistų kaltes? Bet MAMYTĖ turi viską, išskyrus BARAKUDOS papus ir putlią sėdynę.

Todėl, tapus BOBAUSIU, irgi kartais imama dairytis. Bet to alkano žvilgsnio nepastebi niekas, tik nuosava BARAKUDA, nes į BOBAUSĮ niekas daugiau nežiūri.

BOBAUSIS ir BARAKUDA – tragiški personažai. Rusų ir prancūzų klasikinio realizmo korifėjai iš jų nuotykių pragyveno ir sočiai maitino savo jauniklius.

Nes kova dėl lyderystės šeimoje sena kaip pasaulis. O viską išsprendžiantys sadisto ir mazochistės (ir atvirkščiai) ar kitokie priešybių vienybės deriniai – retenybė.

Todėl ši tema amžina. Tai publicistų ir humoristų, psichiatrų, sekso trenerių ir gyvenimo būdo plepyklų duona kasdieninė.

Gali sau skaniai komentuoti nepavargdamas. Pamenat, prie ruso buvo tokia gera praktika - kiekvienas kritinis tekstas turėjo baigtis pastraipa „kaip su tuo kovoti?“

Arba kaltininkų išvardinimais, kad kiekvienam partiniam – idėjiniam asilui būtų suprantamai aišku. Tik čia man problemikė – nieko negaliu jums apie tai pasakyt.

Negi imsi save vardinti ar siūlyti jums pasižiūrėti į veidrodį? Juk mažiau gausiu laikų!

BOBAUSIAI ir BARAKUDOS yra užprogramuoti genų koduose ir veisiasi kiekviename. Svajonėse ir sapnuose visi jais pabuvom, nes užaugę visada liekam dideliais vaikais.

O vaikučiai visada nori mamytės, žaislų ir saldainių.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje