Publicistas Algimantas Rusteika: Jūs žinot tik vieną netiesą ir už svetimus paaukosit visą tautą ir valstybę

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei, draugei Viktorijai Čmilytei - Nielsen

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei, panelei Ingridai Šimonytei

Valdančiajai daugumai ( bolševikams)

_________________________________

SVEIKINIMAS PABAIGOS PROGA

Mielos ir didžiai gerbiamos šmėklos!

Senovėje visi šventieji mus aplankydavo kartą per metus, dabar Šventąją Šeimą ir jos šmėklas mes matome, girdime kasdien per visus galus!

Jūs kasdien ateinat prašyti mūsų pinigėlių ir padalinti mums mažytę dalelę to, ką iš mūsų atėmėt!

Nes daug daugiau atimsit rytoj!

Ačiū Jums už tai, kad dabar mirusiųjų diena yra kasdien!

Jūs apsigyvenot tarp mūsų, tarp gyvųjų jūsų seniai nebėra, tačiau vaikštot, kalbat, kramsnojat ir knarkiat visai kaip gyvi.

Tik jei iš arti pažiūri, pamatai akyse tuštumą ir supranti - numiręs.

O jei atluptum odą - viduj rastume vien laidus, mikroschemas ir nieką. Jūs vaidenatės kasdien, bet ateinat pas mus tik prieš rinkimus.

Jūs atrodot visai kaip gyvieji, vaikštot, kalbat, šokinėjat Bahamuose per bangas, bet jau seniai esat negyvi, tai numirėlių pasaulis.

Tautinis skiriamasis ženklas – šmėklas visada rodo per teliką!

Jūs labai mylit svetimuosius ir visada būnat tokie, kaip svetimiesiems reikia.

Kalbat ir tylit už tai, ko svetimiesiems reikia. Jūs vaidinat, kad mylit (nors mylėti nemokat) ir neapkenčiat (tą labai mokat) taip, kaip svetimiesiems reikia.

Jums už tai svetimieji nemoka - jie niekada nemoka, nes mokame visada mes. Jūs rengiatės, poruojatės, sapnuojat ir per telikus lojat kaip svetimiesiems reikia.

Ir labai tuo džiaugiatės, nors jie to net nepastebi.

O jeigu kartais nežinot, kokiais reikia būti – paskambinat į Briuselį, pasižiūrit Panoramą – ir prisimenat, ką patys esate pasakę.

Jūs tikrai tikrai panašūs, labai panašūs į gyvus! Jūs pastatysit svetimiesiems miestus už mūsų pinigus.

Savuosius pargriovę, jūs atimsit vėliavas ir sudaužysit žmones guminėmis lazdomis, purkšit į veidus dujomis, tyčiositės su pasimėgavimu.

Už mūsų pinigus jūs užsiundysit visus nupirktų ar savanoriškai išprotėjusių žiniasklaidos dobermanų ordomis.

Nes neturit gyvybės ir širdies, nes esat seniai numirę. Be kitų vėlių jūs negalit, nes neišeina būti savimi ir kaipgi pasitikrinsit, ar esat tokie, kaip reikia?

Todėl veisiatės ir laikotės būriais, kaip kormoranai.

Labiausiai jūs nemėgstat savųjų ir kitokių – ne tokių, kaip svetimiesiems reikia.

Kai kurie jūsų net lankot Bažnyčią, tūpiat pirmosiose eilėse. Atseit atgailaujat, kad visi pamatytų ir su palengvėjimu vėl nusidedat – juk vėl atleis!

Kada reikia, jūs net apsipilat ledukais ar labai sveikai pabėgiojat už tvarumą ir vaikučių laimę.

Jūs visada laimingi ir pozityvūs, ne tokie, kaip nereikia ir ne tokie kaip tie kiti! Atsuki varžtus, atidarai ir matai - viduj štampuotė ir viskas iš plastmasės.

Tai šeimininkams patogu, nes gali bet kurį suremontuoti, lengvai pakeisti kitu ir niekas nepasikeis.

Jūs vienas kitą atpažįstat iš akių kaip mažumos ar vagys.

Susitikus įsijungia mimikos raumenys, įsitempia šypsniui oda ir atsidaro šlapios dantenos – savas.

Kaip gyvi jūs stovit televizijos forumuose ir debatuose, iš anksto žinodami klausimus ir mintinai išmokę atsakymus, parengtus pavaldinių, šešiese prieš vieną.

Jūs maitinatės melu ir užgeriat propaganda, netiesa yra jūsų gyvenimas.

Jūs lesat viską, kas gyva ir labai bijot tikrumo.

Atsibundat iš numirusių mirdami, labai išsigąstat – prasidėjimas greit baigiasi – ir vėl numirštat.

Galutinai, nes taip tikrai reikia, ir niekada neprisikelsit.

Šmėkloms nereikia tiesos ir dorovės, jūs neturit gėdos, sąžinės ir atjautos.

Jūs žinot tik vieną netiesą ir už svetimus paaukosit visą tautą ir valstybę, nepaliaujamai apie tautą ir valstybę lodami.

Jūs mokate nemirksėti meluodami.

Artėja Jūsų pabaigos diena.

Mirusiųjų pasaulio, norinčio užvaldyti gyvuosius, vaiduoklių fiestos galas.

Linkime mirusiems pagaliau išeiti į numirusiųjų pasaulį, iš kurio atėjot ir niekada nebesugrįžti!

Dėkinga tauta

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje   

Lietuvos Respublikos Konstitucija, 25 straipsnis

Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.