Kuopos vadas, bataliono vadas, 2-ojo Algirdo pulko vadas, II divizijos vadas Jonas Petruitis – iškili asmenybė, dviejų Vyties Kryžių kavalierius.
Todėl 1926-ųjų gruodžio perversmo organizatoriai rūpinosi į savo pusę patraukti 2-ąjį Algirdo pulką, stovėjusį Šančiuose.
Bet jau 1927 m. lapkritį divizijos vadas J.Petruitis aplankė prezidentą ir įteikė reikalaviną nušalinti A,Voldemarą bei sudaryti koalicinę vyriausybę.
Tik grįžusį į kareivines (2-ojo pulko kareivinėse buvo jo butas), pulkininką suėmė.
Bijota, kad gali sukilti visas 2-asis pulkas, todėl skubiai nušalino ir jo naują vadą Br.Ivanauską. Suimtas Jonas Petruitis per prievartą įkurdintas Daugų apylinkėse, neleidžiant jam laisvai judėti. Tik vėliau gavo darbą Alytuje autobusų kompanijos įgaliotiniu.
1940 m. spalį jau bolševikų suimtas ir laikytas Kauno kalėjime.
Kaltintas ketinimu sukelti neramumus „Liaudies kariuomenėje“ per Spalio revoliucijos metines 1940 m.
Prasidėjus karui vežtas į Baltarusiją ir Červenėje turėjo būti sušaudytas, bet pabėgo.
Mirė 1943 metais Kaune.
Galutinė poilsio vieta – Eigulių kapinės, bet išmirus šeimai, kapas sunykęs.
Gražus jo istorinis-dokumentinis palikimas – trys didelės knygos.
Paskutinė jų – Červenės žudynių aprašymas „Kaip jie mus sušaudė“ (1942). Knygos tai išliko, kapas – ne.
Neramu ir dėl gero pulkininko vardo – neišklausę istorikų apie didvyrišką karininko gyvenimą, bet nugirdę apie ultimatumą Smetonai, dar paskelbs jį „priešu“ arba nors „nepageidaujamu“.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą