„Puola tik silpnus“: Kremlius ieškos silpnesnės vietos nei Baltijos šalys

E. Lucasas pabrėžia, kad tradicinis karinis konfliktas yra tik viena iš Rusijos strategijos dalių. Šalis agresorė naudoja platų įrankių spektrą:

Ekonominis spaudimas: Energetinių išteklių naudojimas kaip politinio šantažo įrankis.

Informaciniai ir psichologiniai karai: Tikslingas visuomenės skaldymas ir dezinformacijos sklaida.

Kibernetinės atakos: Bandymai paralyžiuoti kritinę valstybių infrastruktūrą.

Silpnųjų vietų paieška: Rusija puola ten, kur valstybė yra mažiausiai susitelkusi – nesvarbu, ar tai būtų korupcija, ar nepakankama kibernetinė sauga.

Baltijos šalys: saugumo krizės epicentre

Analitikas pažymi, kad Latvija, Lietuva ir Estija susiduria su didžiausiais saugumo iššūkiais per pastaruosius dešimtmečius. Narystė ES ir NATO suteikia saugumo garantijas, kurių neturi Ukraina, tačiau tai neatleidžia nuo namų darbų:

Finansinis monitorius: Rusijos kapitalo srautus būtina griežtai stebėti, užkertant kelią pinigų plovimui.

Visuomenės atsparumas: Vietos rusakalbiai turėtų matyti akivaizdų gyvenimo kokybės skirtumą tarp Vakarų demokratijų ir Rusijos „globojamų“ teritorijų Rytų Ukrainoje.

Energetinė laisvė kainuoja brangiai

E. Lucasas dar prieš dešimtmetį perspėjo, kad santykiai su Rusija pasikeitė negrįžtamai. Norint užsitikrinti energetinį saugumą, Vakarai privalo:

• Mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.
• Investuoti į brangius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus ir saugyklas.
• Susitaikyti su tuo, kad artimiausias penkmetis bus ekonomiškai sudėtingas dėl pereinamojo laikotarpio kaštų.

Gynybos paradigma: silpnumas provokuoja

Analitiko išvados negailestingos – Europa per ilgai gyveno pacifistinėmis nuotaikomis. „Niekas nepuola stiprių, puola tik tuos, kurie atrodo silpni“, – teigia E. Lucasas. 

Jis ragina Vakarų Europą nustoti bijoti ekonominių nuostolių ir pradėti rimtai planuoti gynybinę strategiją, kuri būtų pakankamai svari, kad atgrasytų agresorių.

Karo ekonomika gyvena iš Rusijos žmonių kraujo

© Rusų karinis paradas / Shutterstock nuotr.

Pasak E. Lucaso, jeigu karas Ukrainoje Rusijai klostytųsi pakankamai sėkmingai ir Maskva priverstų Ukrainą sutikti su paliaubomis, tai nebūtinai būtų gera žinia V.Putinui. 

Tuomet Rusijos visuomenė pradėtų klausti: „Gerai, o kokia dabar nauda? Ką mes iš to gavome?“ V. Putinas negali pasiūlyti jokios realios „geresnės ateities“ vizijos.

Tokiu atveju karo mašina toliau veiktų, ir tikėtina, kad Rusija norėtų kažkur išbandyti NATO. Jei karas Ukrainoje klostytųsi blogai, tada Kremlius galėtų bandyti nubausti NATO už paramą Ukrainai.

Taigi bet kuriuo atveju egzistuoja rizika, kad konfliktas su NATO gali kilti.

Vis dėlto, E. Lucasas nemano, kad tai būtinai įvyktų Baltijos šalyse – tuo tikėti nereikėtų. Greičiau kažkur kitur. V.Putinui svarbu nuolat palaikyti geopolitinės krizės ir grėsmės jausmą, nes tik taip galima pateisinti faktą, kad karo ekonomika gyvena iš Rusijos žmonių kraujo, prakaito ir ašarų.

Šaltinis: LSM.lv / LETA, Ieva Čīka / 15min.lt