Putinas ir Trumpas praranda kontrolę: Ukraina perima iniciatyvą kare

Kol Kremlius per tarpininkus siunčia beveik maldaujančias žinutes dėl likusių Donbaso teritorijų, Baltuosiuose rūmuose kyla įtampa dėl neprognozuojamų sprendimų ir branduolinių kodų saugumo.

Kremliaus „malda“ ir strateginis Ukrainos pasirinkimas

Iš Kremliaus šiuo metu sklinda prieštaringi signalai. Viena vertus, propagandinėje erdvėje vis dar žarstomasi grasinimais panaudoti branduolinį ginklą, kita vertus – neoficialiais kanalais perduodami beveik prašymai Ukrainos vadovybei. 

Rusijos pusė siekia, kad Ukraina savo noru pasitrauktų iš likusių 15–19 % Donecko ir Luhansko sričių teritorijų, pateikdama tai kaip „galimybę nutraukti karą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į tokius siūlymus reagavo vienareikšmiškai – pasitraukimas iš sutvirtintų gynybos linijų Donbase būtų strateginis pralaimėjimas. 

Analitikai pabrėžia, kad Rusijos elito atstovai tiesiog ieško būdo, kaip leisti Vladimirui Putinui „išsaugoti veidą“ prieš savo tautą, padovanojant jam bent kokią nors simbolinę pergalę, nes karas išsekinimo stadijoje Rusijai tampa nebepakeliamas.

Dronų revoliucija: strateginis Ukrainos pranašumas

Generolas Davidas Petraeusas, neseniai lankęsis Ukrainoje, konstatuoja – fronte vyksta strateginis lūžis. Jo vertinimu, ateities karas priklauso nebe masinėms bombardavimo operacijoms, o Ukrainos vystomoms dronų technologijoms.

Pagrindiniai technologiniai akcentai:

Dronų ekosistema: Ukraina jau dabar turi pranašumą antžeminėse operacijose naudojant dronus bei gindama savo dangų nuo priešo bepiločių.

Dirbtinis intelektas (DI): Artimiausiu metu tikimasi revoliucinio perėjimo prie dronų „spiečių“, kurie veiks autonomiškai, be pilotų valdymo ir nepriklausomai nuo palydovinio ryšio ar GPS trikdžių.

Masinė gamyba: Prognozuojama, kad šiais metais Ukrainos dronų gamyba pasieks 7 milijonų vienetų ribą, o tai Rusijai nepalieka jokių šansų atkovoti naujas teritorijas konvenciniu būdu.

Įtampa Baltuosiuose rūmuose: Trumpo branduolinis blefas?

Situacija Vašingtone taip pat išlieka įtempta. Pranešama, kad prezidentas Donaldas Trumpas, jausdamas augantį spaudimą dėl įvykių Irane ir smunkančių reitingų, galėjo siekti didesnės branduolinio arsenalo kodų kontrolės. 

Tai sukėlė rimtą susirūpinimą tarp aukščiausių karinių pareigūnų.

Dalis amerikiečių (tik 26 %) tiki prezidento gebėjimu išlaikyti savitvardą krizinėse situacijose. 

Be to, tik nedidelė dalis visuomenės palaiko tiesioginius smūgius Iranui ar pasitraukimą iš NATO. 

Šis neapibrėžtumas verčia Europos lyderius, tarp jų ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kalbėti apie poreikį Europai tapti savarankiška karine ir politine jėga, nes pasitikėjimas dabartine JAV administracija mąžta.

Šaltinis: Jurijus Švecas, YouTube vaizdo įrašas