Putinas sudaužė Trampo širdį: aplinka verčia jį stiprinti paramą Ukrainai, bet jis priešinasi

Pastarojoje jo kalboje buvo jaučiama desperacija. Jis tikėjosi, kad po derybų Aliaskoje ir Vašingtone, po skambučio Putinui pavyko susitarti dėl Putino ir Zelenskio susitikimo. 

Trumpas apie tai kalbėjo taip užtikrintai, kad daug kas patikėjo: gal iš tiesų pagaliau išjudės taikos procesas. Europiečiai net siūlė įvairias sostines tokiam susitikimui.

Tačiau Trumpas įsivaizdavo procesą labai paprastai: Putinas ir Zelenskis pasikalba, susitaiko, o į kambarį įžengia jis pats – pasaulio gelbėtojas, kurio dėka pasirašoma taikos sutartis.

Už tai, žinoma, jis tikėjosi Nobelio taikos premijos ir auksinių savo statulų visame pasaulyje. Tokia fantazija jam, panašu, buvo visiškai reali.

Problema tik ta, kad Vladimiras Putinas taip pat nori būti „didžiausiu visų laikų lyderiu“. Todėl jis per Lavrovą pranešė, kad į susitikimą su Zelenskiu nevyks. Kitaip tariant, su juo sės prie stalo tik tada, kai Ukraina bus visiškai palaužta.

Tai tapo smūgiu Trumpui, kuris jau buvo pasiruošęs šlovės festivaliui. Dar labiau viską komplikavo jo asmeninis žavėjimasis Putinu.

JAV prezidentas elgiasi lyg ištikimiausias fanas – džiaugiasi kiekviena akimirka šalia Kremliaus vadovo, tikisi iš jo šilto gesto. 

Trumpas svajoja, kad Putinas sudarys paliaubas su „visus užknisusia“ Ukraina, ir jie galės kartu tvarkyti pasaulį.

Vis dėlto Putino tikslas – ne Trumpo svajonės, o Ukrainos užgrobimas. Jis dėl to paaukojo Rusijos įtaką kituose regionuose, nepaiso ekonominių nuostolių, gyventojų skaičiaus mažėjimo. Jam rūpi tik šis projektas, kuris nuo Oranžinės revoliucijos laikų vis nesiklosto. 

Šiandien, kai kariuomenė keliose fronto vietose juda į priekį, Putinas tiki, kad pergalė jau ranka pasiekiama. Jokios taikos iniciatyvos jo nedomina.

Dėl to Trumpas atsidūrė dilemoje. Jis nori Putino draugystės, bet tuo pačiu trokšta pasaulinės šlovės kaip „žmonijos gelbėtojas“. 

Jei apleistų Ukrainą, galėtų tapti Putino partneriu, bet liktų istorijoje kaip Vakarų išdavikas. O to jis nenori – jam reikalinga teigiama, ne niekšo šlovė.

Todėl jo pareiškimai atrodo prieštaringi: „Įvesime didžiules sankcijas Rusijai. Arba nedarysiu nieko ir pasakysiu: tai jūsų karas.“

Ši keista alternatyva rodo, kad jis vis dar nesiryžta rinktis tarp Putino ir pasaulio lyderio vaidmens. Tačiau JAV politinis elitas jam nepaliks daug pasirinkimo – ir respublikonai, ir demokratai supranta, kad Putino pergalė reikštų Amerikos dominavimo žlugimą.

Įdomu ir tai, kad JAV visuomenėje auga palaikymas Ukrainai. Jei pavasarį tik trečdalis respublikonų pritarė pagalbai, dabar – jau daugiau nei pusė. 

Demokratų ir nepriklausomų rinkėjų stovyklose palaikymas dar didesnis. Amerikiečiai vis geriau supranta, kas vyksta Ukrainoje, ir mato, kad ją reikia remti.

Taigi Trumpas blaškosi tarp asmeninės simpatijos Putinui ir noro likti istorijoje kaip didysis taikdarys. 

O kol jis svajoja apie auksines statulas, Putinas siekia vieno – Ukrainos kapituliacijos.

Parengta pagal YouTube kanalo įrašą