Rinkiminė kova - be aiškių taisyklių

Tai jau nebe pirma tokia iniciatyva ir aiškėja, kad įstatymai tokių dalykų nė nereglamentuoja. Todėl prie iniciatyvos jungiasi net V.Matijošaičio politiniai oponentai.

A.Tapinas „Facebook" paskyroje rašo, jog darbai ties projektu „Viso, Visvaldai?" vyksta.

„Medžiaga laidoms ruošiama, išorinė reklama maketuojama, tekstai rašomi - kauniečius turėtų pasiekti 150 000 tiražu išleistas diskusinis-anonsinis laikraštis.

O Kauno bendruomenės kitą savaitę, vasario 15 dieną kviečia į debatus „Ieškome naujo Kauno mero". Kviečiami visi kandidatai išskyrus tą vieną", - skelbia A.Tapinas.

O komentaruose žmonėms atsako, kad šiai akcijai į VšĮ „Laisvės TV" sąskaitą suaukota 13 tūkst. eurų.

Aukoja konservatoriai

A.Tapino iniciatyva labai džiaugiasi V.Matijošaičio politiniai oponentai.

Todėl Seimo narė Agnė Širinskienė kelia teoriją, ar ši akcija nesusijusi su konservatorių palaikymu.

Ji pastebėjo, kad štai Seimo narės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas apygardoje Antanas Jankūnas, komentuodamas iniciatyvą, pavadino tai „bendra kova".

O Lietuvos krikščionių demokratų-Tėvynės Sąjungos kandidatas į Kauno miesto tarybą, Nerijus Gedeika, socialiniame tinkle netgi pasidalijo bankinio pavedimo kopija, kurioje matyti, kad jis pervedė 100 eurų „Laisvės TV" su prierašu „Viso, Visvaldai".

Skelbdamas apie tai, kandidatas prideda, jog tai yra politinė reklama, kuri bus apmokėta iš jį keliančios konservatorių partijos biudžeto.

„Kaunas yra mūsų Bostonas ir Liverpulis, Kaunas yra Kalanta ir Žalgiris.

Kaunas yra patriotizmas, laisvė ir pasipriešinimas. Aš atsisakau tikėti, kad Kaunas be kovos atsiguls po kruvino caro kojomis", - A.Tapinas. Aš irgi atsisakau. Ir žodžiais, ir darbais. Viso, Visvaldai!", - rašė kandidatas, pridėdamas agitaciją balsuoti už jo partiją ir jo numerį.

Sulaukęs kritikos, jis vėliau teisinosi, už ką partija sumokės, o už ką jis pats: „Piniginis pervedimas padarytas iš mano asmeninės sąskaitos, ir visiškai neturi nieko bendro su TS-LKD rinkiminės kampanijos pinigais.

Mano politiniai profiliai socialiniuose tinkluose yra pagal visas taisykles deklaruoti VRK, ir žymimi, kaip politinė reklama rinkimų laikotarpiu."

Šį įrašą jis taip pat pažymėjo kaip politinę reklamą, kuri vėlgi bus apmokėta iš partijos sąskaitos.

Patirties jau yra

Tai jau ne pirma tokio tipo akcija, kurią organizuoja A.Tapinas.

Prieš 2020 m. Seimo rinkimus jis paskelbė analogišką akciją, kuri buvo nukreipta prieš Lietuvos lenkų rinkimų akciją - Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) ir jos lyderį Valdemarą Tomaševskį. Tuo metu buvo išleistas leidinys „Viso gero, Valdemarai?", pavadintas diskusiniu.

Pirmame iš keturių leidinio puslapių žmonės buvo raginami dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už bet kurį rinkimų dalyvį.

Ir šalia pridedama: „Tomaševskio partija turi beveik stabilų už juos balsuojančių skaičių, todėl kuo daugiau ateis balsuoti, tuo sunkiau jiems bus surinkti 5 proc., kurie garantuoja dar ketverius metus Seime."

Leidinyje netgi buvo publikuotas neva rinkiminis horoskopas, skelbimai, kuriuose kalbama apie balsų pirkimą ir netgi anekdotai, kur V.Tomaševskis išvadinamas „vatniku", kenkėju Lietuvai ir melagiu.

Buvo skelbiama, kad leidinys buvo spausdintas 300 tūkst. vienetų tiražu.

Jo leidybai buvo surinkta apie 15 tūkst. eurų.

Dėl to VRK pasiekė beveik dešimt skundų. Komisijai „Laisvės TV" paaiškino, kad „Laidų vedėjo ir visuomenininko A.Tapino pasisakymai asmeninėje paskyroje socialiniame tinklalapyje „Facebook" yra jo asmeninis reikalas ir „Laisvės TV" nesiima jų vertinti.

VŠĮ „Laisvės TV" taip pat neturi įtakos A.Tapino satyrinių autorinių laidų kūrimui."

Įstaiga taip pat nurodė, kad „Laisvės TV" socialinio tinklalapio „Facebook" paskyroje viešinamas turinys apie LLRA-KŠS yra „Laisvės TV" iniciatyva. „Laisvės TV" turinyje niekada nebuvo teigiamai atsiliepiama apie kitus kandidatus, kurie keliami kitų partijų toje pačioje apygardoje kaip LLRA-KŠS."

Nurodė, už ką balsuoti

Nors iš tiesų A.Tapinas viename įraše netgi buvo nurodęs konkrečius politikus, už kuriuos rinkėjams reikėtų balsuoti: „Medininkų apygardoje toks būtų jaunas socialdemokratas Robert Duchnevič, Tautinių mažumų teisininkas, savanoris ugniagesys ir šaulys, Vilniaus rajono tarybos narys.

Jis meta iššūkį apygardoje karaliaujančiam tomaševskininkui Česlav Olševski.

Šalčininkų-Vilniaus apygardoje tai Alicija Ščerbaitė iš Darbo partijos, jauna teisininkė ir nuolatinė Tomaševskio kritikė, prieš kurią dabartinė Šalčininkų vicemerė Beata Petkevič.

Naujosios Vilnios apygardoje tai Evelina Dobrovolska iš Laisvės partijos, teisininkė, žmogaus teisių gynėja, Vilniaus miesto taryboje tautinių mažumų labui padariusi daugiau negu visa tomaševskininkų frakcija."

(Koks sutapimas, E.Dobrovolskai tapus teisingumo ministre A.Tapinas asmeniškai jai siuntė laišką, skųsdamasis advokatu I.Vėgėle. Ir ministrė, žinoma, sureagavo.)

Per tuos rinkimus LLRA-KŠS surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų, tad partija negavo mandatų Seime. Į parlamentą pateko tik keturi vienmandatininkai.

Nei reklama, nei visuomenės informavimas

Tik patvirtinus rinkimų rezultatus, VRK sprendė dėl leidinio „Viso gero, Valdemarai?". VRK išvadose buvo patvirtinta, kad leidinys yra laikytinas neigiama LLRA-KŠS politine reklama.

Tačiau nepripažinta, kad apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų buvo pažeista Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis.

Sprendimas buvo skųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris panaikino VRK išvadų dalį, kad leidinys yra laikomas neigiama politine reklama.

Teismas patvirtino, kad kadangi A.Tapinas ir VšĮ „Laisvės TV" nėra rinkimų dalyviai, jų skleidžiama informacija negali būti pripažinta rinkime reklama.

Teismas taip pat akcentavo, kad A.Tapinas ir „Laisvės TV" vadovavosi įstatymais, nes suteikė galimybę pasisakyti kritikuojamai V.Tomaševskio partijai.

Tai žiniasklaidai taikoma prievolė išklausyti kritikuojamą pusę, tad greičiausiai teismas leidinį palaikė žiniasklaidos priemone.

Tačiau kai VRK kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, sulaukė atsakymo, kad tai buvo proginis vienkartinis leidinys, skirtas konkrečiam įvykiui (tikslui), todėl Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos jam netaikytinos.

Išeitų taip, kad teismas iš dalies leidinį palaikė žiniasklaidos priemone, nors etikos komisija pasakė, kad tai nebuvo žiniasklaidos priemonė.

Ką padarė Seimo nariai, kad situacija keistųsi

VRK išvadose dėl prieš V.Tomaševskį ir jo partiją nukreiptos akcijos taip pat buvo pažymėta ir tai, kad VRK nusprendė kreiptis į Seimą, kad būtų svarstoma būtinybė reglamentuoti trečiųjų asmenų dalyvavimą politinėje kampanijoje numatant finansavimo šaltinius, deklaravimo ir žymėjimo prievolę bei galimą išlaidų limitą.

2021 m. balandžio mėn. Seimo darbo grupės dėl rinkimų sistemos peržiūros posėdyje VRK teikė tokį siūlymą.

„Galbūt reikėtų numatyti, kad tretieji asmenys iki tam tikros nustatytos sumos galėtų vykdyti rinkimų agitaciją.

Apie tai turėtų būti informuojama VRK, teikiamos ataskaitos.

Nes kuo toliau, tuo daugiau tokių atvejų turėsime.

Nežinome, kokie ateityje gali būti tokių asmenų finansiniai pajėgumai ir ar Lietuva nebus ištapetuota tam tikrai leidiniais, nebus tam tikrų laidų ar kitų dalykų", - posėdyje sakė tuometė VRK komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Į šį siūlymą reagavo Seimo narė Rita Tamašunienė: „Matome, kad tretieji asmenys, nebūdami nei informacijos skleidėjais, nei rinkiminės kampanijos dalyviais, bet turintys internetinius kanalus ar daug stebėtojų, aktyviai kalba apie rinkimus, už arba prieš kandidatus.

Iš kažkur yra finansavimas, bet mes net negalime patikrinti, iš kur jis yra, nes šie asmenys nedeklaruoja savęs nei informacijos skleidėjais, nei rinkiminės kampanijos dalyviais. Tai didelė landa."

respublika.lt