Rusijos dronų atakos prieš NATO: kodėl bejėgė reakcija gali baigtis kruvinais smūgiais Europai

VE.LT

2025-09-24 15:10

NATO pasyvus atsakas į Rusijos dronų atakas prieš Lenkiją ir Rumuniją siunčia pavojingą signalą Maskvai – tai kvietimas tęsti provokacijas. Ukrainos karo ekspertas, atsargos pulkininkas Romanas Svitanas, įspėja: jei Aljansas nebrėš aiškios raudonos linijos, kitas Kremliaus žingsnis gali būti daug kruvinesnis.

Provokacija ar „klaida“?

Rugsėjo pabaigoje net 19 Rusijos bepiločių pažeidė Lenkijos oro erdvę. Netrukus kitas dronas atsidūrė virš Rumunijos.

Maskva mėgino tai pateikti kaip „techninę klaidą“, net lygino su „neatpažintu skraidančiu objektu“.

Tačiau, kaip pabrėžia R. Svitanas, tokio masto incidentas negali būti atsitiktinumas.

„Vienas ar du dronai galėtų nukrypti dėl techninių trikdžių, bet ne du dešimtys. Tai buvo sąmoninga operacija, vadinasi – Putino įsakymas“, – teigia ekspertas.

Karinė žvalgyba ir geopolitinis testas

Pasak Svitano, atakos turėjo dvejopą tikslą. Kariniu lygmeniu – tai „žvalgyba mūšiu“, skirta ištirti NATO oro gynybos algoritmus: kas, kaip ir kokiu tempu reaguoja. Geopolitiškai – tai bandymas apčiuopti raudoną liniją, kurios peržengti negalima.

Tačiau jokios rimtos reakcijos nebuvo. Varšuva iškvietė Rusijos ambasadorių, Aljansas apsiribojo pareiškimais, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas net pavadino incidentą „klaida“.

„Raudona linija“ lieka neaiški

Svitano manymu, adekvatus NATO atsakas turėjo būti smūgiai dronų gamykloms Rusijoje – pavyzdžiui, Alabugoje ar Iževske. Vietoje to, Vakarai faktiškai parodė, kad pasirengę toleruoti oro erdvės pažeidimus.

„Kai į šalį narę įskrenda beveik du dešimtys bepiločių, tai yra invazija. Jei nėra atsako, vadinasi, Rusija gali eiti toliau – paleisti kovinius dronus ar net sparnuotąsias raketas“, – įspėja Svitanas.

Jo vertinimu, reali NATO raudona linija bus tik tada, kai Rusijos smūgis sukels didelę civilių aukų skaičių arba sunaikins karinį objektą vienoje iš Aljanso šalių.

Kurie regionai rizikuoja labiausiai?

Po Lenkijos ir Rumunijos provokacijų, Svitanas prognozuoja, kad kiti galimi taikiniai – Baltijos šalys, Suomija, Švedija, Norvegija, taip pat Bulgarija ir Rumunija.

„Kalbame apie dešimtį NATO valstybių, kurios gali tapti taikiniu. O kitas žingsnis gali būti daug kruvinesnis – su realiais sprogimais, griuvėsiais ir aukomis“, – perspėja jis.

Kodėl NATO tyli?

Pasak Svitano, sprendimus faktiškai priima Pentagonas, o dabartinė JAV administracija linkusi vengti eskalacijos.

Todėl užuot smogus į Rusijos infrastruktūrą, Vašingtonas siunčia stebėtojus į karines pratybas Baltarusijoje ir ribojasi diplomatiniais gestais.

Tačiau tokia „beveik jokios“ reakcija, anot eksperto, tik padrąsina Kremlių: „Rusija nejaučia ribų, todėl bandys toliau. Jei Aljansas nieko nedaro – tai kvietimas tęsti provokacijas.“

Ar Rusija pajėgi atidaryti naują frontą?

Tiesioginės sausumos invazijos į NATO teritoriją, pasak eksperto, laukti nereikėtų – Rusijos armija pernelyg įsivėlusi į karą Ukrainoje ir stokoja pajėgų. Tačiau hibridinių operacijų neatmetama: provokacijos, informacinės atakos, diversijos.

„Rusija jau darė tai Kryme ir Donbase. Europoje gali bandyti kažką panašaus – destabilizuoti, sukurti pretekstą, o tada kaltinti Vakarus“, – sako Svitanas.

Kieno interesai užkulisiuose?

Įdomu tai, kad Svitanas neatmeta, jog provokacijos idėja galėjo kilti ne tik Maskvoje. Pasak jo, tokia schema galėjo būti naudinga ir Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, ir net Donaldui Trumpui – siekiant daryti spaudimą Europai.

„Dronai skrido ne į Aliaską, kur iki JAV teritorijos vos kelios dešimtys kilometrų, o į Europą. Tai reiškia, kad tikslas buvo patikrinti būtent Europos reakciją“, – pabrėžia jis.

Europa – tarp baimės ir pragmatizmo

Kremlius tikisi, kad tokios atakos privers dalį Europos šalių atsitraukti nuo Ukrainos paramos. Tačiau, pasak Svitano, Vakarų konsolidacija – ypač aplink Vokietijos pragmatišką liniją – rodo priešingą efektą.

„Europa supranta, kad remdama Ukrainą, ji pati saugosi nuo karo savo žemėje. Todėl pagalba tik didės, o ne mažės“, – prognozuoja ekspertas.

Ką tai reiškia artimiausiu metu?

Svitano teigimu, naujų provokacijų galima tikėtis artimiausiu metu, simbolinė data – spalio 7-oji, Putino gimtadienis.

„Rusijai svarbu parodyti savo buvimą informaciniame lauke. Todėl reikia ruoštis naujiems incidentams – jie neišvengiami“, – sako atsargos pulkininkas.