S. Budinas: "Klaipėdos miesto bendrasis planas. Kodėl jis svarbus ir koks bus Girulių miško likimas?"

Pagaliau baigtos Klaipėdos miesto bendrojo plano derinimo procedūros, šiuo metu planas intensyviai svarstomas savivaldybės tarybos komitetuose bei ruošiamas tvirtinti miesto taryboje.

Tai itin svarbus miesto dokumentas, tiesiogiai ar netiesiogiai paliesiantis kiekvieną klaipėdietį, brėžiantis miesto urbanistinę trajektoriją mažiausiai dešimčiai metų į priekį.

Uostamiesčio bendrasis planas buvo pradėtas rengti dar 2015 metais.

Tačiau rengimas užtruko pernelyg ilgai.

Dėl to iki šiol stringa labai svarbūs projektai: antrosios vandenvietės teritorijoje numatytas sporto kompleksas su ledo ritulio bei kitomis universaliomis aikštelėmis, senelių namai Melnragėje, Jonų bažnyčios atstatymas senamiestyje, kurortinės teritorijos siekis Smiltynėje, platesnės galimybės vykdyti veiklą LEZ teritorijoje bei dar per 200 smulkesnių juridinių bei fizinių asmenų projektų. 

Planuota Bendrąjį planą užbaigti dar praėjusioje kadencijoje, t.y. iki 2019 m.

Deja, miesto politikai pristigo valios ir atsakomybės, todėl likus pusmečiui iki rinkimų svarbūs sprendimai buvo vilkinami.

Tuo metu vadovavau Savivaldybės administracijai ir padariau ryžtingą sprendimą, patvirtindamas Bendrojo plano koncepciją, kuri buvo įstrigusi politinėse diskusijose daugiau kaip pusmetį.

Pasirašiau nepažeisdamas jokių teisės aktų, ką vėliau pripažino ir teismai, kuriems mano sprendimas buvo apskųstas.

Toks mano žingsnis „kainavo“ Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, tačiau ir šiandien pasielgčiau analogiškai, nes miestas negali virsti politinių rietenų ir nesibaigiančių diskusijų įkaitu.

Nors Klaipėdos uostas yra sudėtinė miesto dalis, buvo susidariusi neįprasta situacija, kai vienu metu buvo rengiami du bendrieji planai: uosto ir miesto.

Aukštesnę galią turi ne miesto, o Vyriausybės sprendimu pradėtas rengti Uosto bendrasis planas.

LR teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės ir yra privalomai taikomi rengiant savivaldybės lygmens dokumentus.

Būtent miesto ir uosto planų derinimas bei numatyta drastiška uosto plėtra supriešino klaipėdiečius bei taip pat prisidėjo prie labai ilgų plano rengimo procedūrų.

Daug diskusijų tada ir dabar kyla dėl geležinkelių plėtros Girulių miško sąskaita, iškertant dešimtis hektarų. Plane ši vėžė atsirado dėl valstybės lygmens sprendinių, kuriuos privalu įtraukti į miesto bendrąjį  planą.

Nei miestiečiai, nei Liberalų sąjūdis, rinkęs parašus miškui išsaugoti nuo kirtimų, tokiam žingsniui niekada nepritars.

Esam pasiryžę blokuoti bet kokius veiksmus, kurie galėtų atsirasti įgyvendinant tokį sprendimą.

Nors Klaipėdos miesto savivaldybės taryba savo kategorišką nuomonę dėl miško išsaugojimo jau yra pareiškusi, pritrūko dar vieno žingsnio – Girulių draustinio įsteigimo, kurio klausimą  kartu su iniciatyvine grupe teikėme miesto tarybai.

Akivaizdu, kad draustinio statusas dar labiau apsunkintų galimas infrastruktūros invazijas į Girulių mišką.

Tad siūlysiu dar kartą sugrįžti prie šio klausimo. Ar paruoštas miesto bendrasis planas yra tobulas? Tikrai ne, tačiau jis yra daug pažangesnis ir geresnis už esamą, kuris galioja nuo 2007 metų.

Naujojo plano patvirtinimas lems spartesnį bei progresyvesnį miesto vystymąsi.

Tai yra diskusijų skiltis. Redakcija už autoriaus nuomonę neatsako.