Skirmantas Malinauskas: žurnalistė atsisako faktus pateikti, nes jų dar nepatikrino

Taip jau sutapo, mano gimtadienis ir Spaudos atgavimo diena. Ta proga noriu pasidalinti keletu minčių, kurios kaupėsi senai. Geriausia dovana gimtadienio proga man bus jūsų skirtas laikas skaitant šį įrašą. Galbūt, tai praturtins ir jus pačius bei pakeis jūsų požiūrį į dalykus, apie kuriuos anksčiau nesusimąstėte.

Archyvų nuotr.

Vakar grįžau iš Ukrainos. Nuvežėme keturis automobilius, dronus, maisto davinių, vaistų, taktinių batų, rūbų ir t.t. Tuo dalinausi ir jus tai lengvai rasite ant mano FB sienos.

Čia galima rašyti romanus, todėl labai trumpai. Kartu su Tadas Širvinskas radome visureigį automatą, kad jį galėtų vairuoti kojos netekęs snaiperis. Skamba kaip netikra istorija?

Koks dar snaiperis be kojos? Pridėjau ir jo nuotrauką, veidas uždengtas, automobilį dar Lietuvoje registravome jo brolio vardu.

Šiandien jis Ukrainoje ir netrukus bus mūšio lauke.

Taip pat yra nuotrauka, kur video ryšiu kalbu telefonu. Dar vienas snaiperis. Lietuvoje senai gyvenančios ukrainietės iš Žitomiro sesės vyras. Oleną ir jos vyrą Dovydą (kuris pats tarnauja Lietuvos kariuomenėje) gerai pažįstu.

Neturėjau nei menkiausios abejonės, kad jos sesės vyras šiuo metu pirmoje gynybos linijoje Charkive.

Nežinojau, kad jis snaiperis. Trumpai pakalbėjom, pamačiau jo ginklą, daugiau papasakojo jo draugas atvykęs pasiimti automobilio.

Dmitrijus buvo Žitomire žinomas verslininkas, turėjo daug nekilnojamojo turto (didžioji dalis subombarduota), taip pat buvo aistringas medžiotojas.

Būtent todėl jis buvo pašauktas ir tapo snaiperiu (keičiu požiūrį į medžiotojus). Kol važiavome iki sienos peržiūrėjau daug filmuotos medžiagos, gaila, kad negaliu ja pasidalinti.

Archyvų nuotr.

Nuvežėm autobusiuką su paramą fondui "Pagalba Militopoliui".

Jau iš prieš tai buvusios kelionės pažinojome jo vadovą Valerijų Gazajevą, Ukrainos stipruolį, federacijos vadovą, kuris dabar užsiima visai kitais reikalais.

Ką čia daug pasakoti, kam įdomu, susiraskite FB ir pažiūrėkite, ką jis daro - pagalba neįgaliems, seniems, motinoms, ligoniams.

Na ir ketvirtas sustojimaNa ir ketvirtas sustojimas buvo prie Marius Skripkiunas dalinio.s buvo prie Marius Skripkiunas dalinio.

Pati kelionė šį kartą buvo labai sunki. Net šešias valandas stovėjome ant sienos. Ilgai ieškojome dalinio, nes Google Ukrainos karinius objektus pašalino iš savo žemėlapių.

Galiausiai radome. Užėjau ir pasakiau, kad atvežėme paramą vienam iš jūsų karių. Pasakiau jo vardą ir pavardę.

Karys paprašė palaukti, atėjo jo vadovas, kuris patvirtino, kad Marius čia tarnauja, tačiau jo dabar nėra, nes jo būrys karo lauke. Paklausiau, ar galiu sunešti paramos dėžes.

Karys pasakė palaukti, nes turi gauti patvirtinimą iš Mariaus būrio vado, kad jiems tokia parama turi atkeliauti.

a

Užsirašė mano vardą, pavardę, pasiskambino, po kurio laiko gavo patvirtinimą, kad Marius mane žino ir keletas Ukrainos kareivių sunešiojo dėžes į dalinį.

Pasakiau, kad jie gali naudoti paramą, kaip tik nori, ji atvežta visiems šį kartą, niekam nieko iš anksto nežadėjau. Tuo pat metu man parašė ir Marius.

Paaiškinau situaciją. Norėjau įsitikinti pats.

Balandžio 27 dieną Rimvydas Agurkis pasidalino įrašu, kuriame teigė, kad M.Skripkiūnas niekada nekariavo Ukrainoje.

"Apie netikrus didvyrius ir nelabai kokius vyrus, tai gal apibūdinimui naudosiu žodį „virai“.

Tai va, susipažinkite – Marius Rembo Skripkiūnas. Lupasi nuo karo pradžios, daužo orkus tonomis desantinėj šturmo brigadoj, renka paramą ir šiaip žavinga bei charizmatiška asmenybė. A ne?

Tai va, kad ne - šitas rembo jei kur ir kariavo, tai nebent savo šlapiuose sapnuose. Ar turiu tai patvirtintų faktų? Turiu – Marius Skripkiūnas niekada niekur nekariavo ir orkų nežudė."

Toliau Marius ir Lukšų vyrų vadovas Gintautas Mauricas apkaltinti sukčiavimu, melavimu, vagystėmis. Nesu nieko vežęs G.Mauricui, skyriau tik savo asmeninių lėšų, todėl čia mažai ką galiu pasakyti. Mariumi domėjausi kur kas detaliau.

Agurkio įrašas gal ir būtų likęs nepastebėtas, jei ne žurnalistės Ritos Miliūtės seriją įrašų, kuriuose Marius maišomas su žemėmis. Balandžio 27 dieną įdėtas bandžio 8 dienos interviu ištrauka, kurioje Marius siunčia Rita paskui rusų karo laivą.

Beveiki tris savaites žurnalistė kentėjo, o paskui pasidalino.

Balandžio 28 dieną R.Agurkis dalinasi šiuo R.Miliūtės FB įrašu su prierašu "Gal rembo ką tik iš mūšio, kur dantų krapštuku išžudė orkų bataliono taktinę grupę, kad toks įsitempęs?"

a

Portaluose ir televizijose pasirodo reportažai ir straipsniai apie mestus kaltinimus.

Man pačiam tenka komentuoti ir visiems žurnalistams sakau, kad paprašytų R.Agurkio ir R.Miliūtės įrodymų, jog M.Skripkiūnas nekariauja ar daro kokius nors įstatymų pažeidimus.

Nurodau, kad mes automobilius vežėme per jo dalinį, o ne per jį tiesiogiai, matėme, kaip automobiliai buvo įvežti į dalinio teritoriją, kalbėjome su kariais.

R.Agrukis žiniose vis kartoja, kad turi nenuginčijamus faktus, bet jų negali pateikti, nes atidavė žurnalistei R.Miliūtei.

Tuo tarpu žurnalistė R.Miliūtė atsisako tuos faktus pateikti, nes jų dar nepatikrino, tačiau jos ir R.Agurkio pastangomis visi jau žino, kad M.Skripkiūnas niekur nekariauja ir yra sukčius.

Logiška? Nelabai.

Laikas bėga, mesti vieši kaltinimai niekaip nepatvirtinti. Gegužės 5 dieną R.Miliūtė pasidalina FB įrašu, kuriame teigia: "Vienas kitas žmogus truputį užkniso – „a girdž, davaj čia tą savo tyrimą, nes mačiau, kad kažkas sakė, kad turi faktus“.

Archyvų nuotr.

Aš nesu Skirmantas, kuriam šis bičas buvo fainas. Jam nieko nevežiau, nes Ukrainai paramą skiriu tiktai per tuos, kas mano gyvenime nepasirodė užvakar, ir tik per tuos, kurių gyvenime Ukraina buvo svarbi ir iki vasario 24.

O faktus tikrinu tiek laiko, kiek laiko trunka juos patikrinti, jei neišeina gaut atsakymų – kol galiu pasakyti, kad viską dėl to padariau. Jūsų valia – laukiant aukoti per skaidriai atsiskaitančius už paramą, arba toliau keikti mane ir duoti pinigų-dronų-termovizorių va šitam žmogui."

Rita pasidalina Mariaus susirašinėjimu, kuriame jis teigia, kad yra Lietuvoje. Pasak jos, tai įrodo, kad niekur jis netarnauja, o aš netikrinu informacijos.

Bet kokios pastangos paaiškinti, kad mes kelis kartus per skirtingus šaltinius tikrinome, ar Marius tarnauja, kad mačiau jo nuotrauką su ginklu rankose, kalbėjau su būrio draugais, yra bergždžios.

Ką dar galiu padaryti? Nuvažiavau, kariams perdaviau dalį paramos ir gyvai paklausiau apie Marių bei gavau patvirtinimą, kad jis tikrai ten tarnauja, kad mūsų vežta parama pasiekė ir dabar pasieks karius, už ją labai dėkoja.

Pakalbėjom ir apie daugiau dalykų, situaciją fronte, karių buitį ir nuotaikas, ko labiausiai trūksta.

Tuo pat metu Agurkio ir Miliūtės melą paneigė ir LRT kūrybinė grupė, kuri nuvyko į Ukrainą filmuoti dokumentinio filmo. Indrė Zelbaitė-Ciesiūnienė prieš važiuodama susisiekė su manimi ir paklausė, ar gali pasitikėti Mariumi.

Pasakiau, kad kol kas nemačiau jokio fakto, kuris verstų tuo abejoti, išskyrus purvo pylimą, melą ir pažadus tai pagrįsti.

Papasakojau, kaip sekėsi važiuoti mums ir ką matėme savo akimis.

Suplanuota kelionė nebuvo atšaukta, Indrė nuvyko ir pasidalino šia nuotrauka. Už jos Marius ir jo būrio draugai. Lauksim dokumentinio filmo.

O dabar sudėkime tai, ką turime. Klasikinė kremliaus stiliaus informacinė ataka. Agurkis dalinasi skambiais kaltinimais prie kiekvieno parašydamas "Turiu įrodymų?

Turiu.", bet jų nepateigdamas. Prašo kuo plačiau tuo dalintis. Komentarai po jo įrašais išjungti, klausti negalima, jie trumpam įjungiami, kai pasipila klausimai, vėl išjungiami.

Archyvų nuotr.

Net klausiamas žurnalistų iš didžiausių TV kanalų, Agurkis toliau meluoja, kad Marius netarnauja ir tikina, kad įrodymai atiduoti Miliūtei, todėl jis jais pasidalinti negali.

Visi žiūri į Miliūtę ir laukia. Ji "laikina" Agrukio įrašus, bet žadėtų faktų nepateikia.

Praėjo jau dešimt dienų nuo mestų kaltinimų, bet Miliūtė iki šiol nepateikė jokių įrodymų. Nuolat metami trupiniai informacijos ir tikinama, kad vyksta tikrinimas informacijos. Ta proga padėsiu tikrinti.

Paskutinis įrašas, kuriame Marius sako, kad yra Lietuvoje, seniai aptartas mano FB ir video.

Mes patys pasiėmėme Marių iš Varšuvos. Kartu važiavo Mantas Mantas ir Povilas Stankūnas, kuris dabar dirba dronų instruktoriumi Ukrainoje (nuotraukoje su raudona berete tarp karių).

Lietuvoje Marius buvo parą. Mes jam nupirkome automobilį, pakrovėme daiktų ir jis išvyko atgal. Jis turėjo savo būrio vado leidimą atvykti, aš pats daviau jiems viešą pažadą, kad dar keturis automobilius nuvešime. Tai labai didelė pagalba ir viena Mariaus kelionė į Lietuvą jos tikrai verta.

Neįmanoma patikrinti kaltinimų, kai tu nežinai kuo jie paremti, bet visiškai aiškūs keli dalykai:

Agurkis ir Miliūtė viešai melavo, kad Marius netarauja ir nekariauja Ukrainoje.

Agurkis ir Miliūtė viešai pasidalino kaltinimais, kurių per dešimt dienų niekaip neįrodė, o tai reiškia, kad jų taikiniais pasirinkti žmonės buvo apipilti purvu be jokio pagrindo.

Žurnalistė Rita Miliūtė save įvarė į kampą, nes dabar ji arba turi rasti patvirtinimą, kad Marius yra sukčius, kuriam Ukraina nerūpi, arba turi viešai pripažinti, jog be pagrindo apšmeižė žmogų. Ar tokioje situacijoje atsidūręs žurnalistas gali būti patikimas ir objektyvus?

a

Iš savo pusės galiu pasakyti tik tiek. Tiek Agurkis, tiek Miliūtė per Marių kryptingai stengėsi įtraukti mane.

Miliūtė tyčiojosi iš mano kanalo šūkio "Tiesa yra svarbu", Agurkis man rašė kliedesius ir grasino nesikišti, nes liksiu kvailio vietoje, kai skandalingi faktai bus pateikti.

Kartu atsisakė juo pateikti. Šis dirbtinai išpūstas skandalas stipriai paveikė mano galimybes rinkti paramą, nors pinigų niekada nerinkome. Tai palietė šimtus žmonių, kurie atnešė paramą daiktais.

Taip pat visus, kurie dabar gali suabejoti bendrai paramos rinkimo skaidrumu. Toks ir yra huilo tikslas - Ukrainoje kariauja sukčiai ir vagys, jiems padeda lik naivūs kvailiai.

Paskutinės kelionės metu pats už savo pinigus nupirkau du automobilius, o trečio apmokėjau dalį, nes atsirado gerų žmonių, kurie šiais skleidžiamais melais nepatikėjo.

Apmokėjau visas kelionės išlaidas, derinau visus klausimus ant sienos, prisiėmiau visą atsakomybę. Parvežėme keletą namo grįžtančių ukrainiečių.

Gaila, bet negavau nei vieno automobilio, kuris man buvo pažadėtas. Po kilusios skandalo visi atsisakė idėjos paaukoti savo turtą mūsų visų saugumui. Puikiai suprantu žmones, parašiau, kad jei jie nepasitiki manimi, tegul paaukoja tiems, kuriais pasitiki. Tikiuosi, taip ir bus.

a

Ukrainoje žmonės žūva tūkstančiais. Ten kaunasi didvyriai. Kai spaudžiu ranką kariui, aš neklausiu, kokia jo praeitis.

Čia ir dabar jis savo prakaitu ir krauju išperka visas nuodėmes ir kas aš toks, kad galėčiau jam priekaištauti?

Aš stengiuosi padėti visais įmanomais būdais giliai širdyje tikėdamas, kad prasidėjus karui tėvynėje, rasčiau drąsos elgtis lygiai taip pat.

Marius galėtų būti Lietuvoje, bet renkasi kariauti Ukrainoje. Aš ne kartą kalbėjau su juo, mačiau jo karo bilietą (jis sakė, kad jį rodė ir Miliūtei), mačiau jo siunčiamus video.

Pažiūrėkite į nuotraukas ir susiraskite pirmuosius mūsų pokalbius. Besišypsantis ir optimizmu trykštantis vyras virto išsekusiu, pavargusiu, į skandalą įveltu žmogumi, kuris mūšio lauke turi galvoti, ne kaip į orką pataikyti, o kaip atsakyti į pilamą mėšlą.

Šiandien yra Spaudos atgavimo diena. Ši istorija aiškiai rodo, kas negerai su tokia "žurnalistika". Rita Miliute, jūs privalote arba viešinti turimus faktus, arba viešai atsiprašyti žmogaus.

Jei jūs to nedarysite, išvadas daryti turi jūsų darbdaviai, ar jiems toks veiklos standartas yra priimtinas. Jeigu taip, daugiau klausimų nėra. Tiesiog visi tai prisiminkime.

Mano minėti žmonės ne tik pažemino lietuvį, kuris rizikuoja savo gyvybe gindamas Ukrainą ir mus visus. Šie žmonės ne tik metė šešėlį nuotraukoje užfiksuotiems kariams ir atėmė iš jų galimybę gauti paramą, kurios taip trūksta.

Turbūt svarbiausias dalykas, jie iš Mariaus atėmė tikėjimą, kad kritus mūšio lauke, jis bus prisimintas kaip didvyris, o ne sukčius ar aferistas, nes taip be jokių faktų tėškė pora šiltai Lietuvoje prie savo kompiuterių įsitaisiusių asmenų.

Tai yra nepriimtina ir mes visi turime tai suprasti. Su Spaudos atgavimo diena!

P.S. Nors Rita Miliūtė laisvai gali komentuoti ant mano sienos, į visus jos klausimus atsakau, ant jos sienos aš komentuoti negaliu. Dabar ji ant savo FB sienos pasidalino žinute, kurią siunčiau ne jai, o kitam asmeniui po to, kai Marius LNK žiniose Eglė Račkauskaitė reportaže konfliktavo su Blue/Yellow.

Apie tai informavau ir patį Marių, kad jei jis viešai meta šešėlį ant kitų paramą renkančių organizacijų, bet kokie ryšiai bus nutraukti. Tai parašiau ir tos organizacijos vadovui. Šio konteksto visiškai nėra, Miliūtė tai pateikia kaip jai rašytą žinutę, to komentuoti net negaliu. Juk čia dugnas.

Važiuoju su šeima šventinių pietų. Grįžęs atsakysiu i visus komentarus, klausimus, gal jau ir faktai per tą laiką viešai bus pateikti

a

Archyvų nuotr.

Sidebar placeholder