Ignas Vėgėlė

Teisingumo triumfas su karčiu prieskoniu: kodėl sistemos klaida Kristijono Bartoševičiaus byloje yra neatleistina

(1)

Pastarosiomis dienomis Lietuvą apskriejusi žinia apie galutinį nuosprendį Kristijono Bartoševičiaus byloje turėjo tapti teisingumo pergale. Po ilgų tyrimo mėnesių, visuomenę drebinusių skandalų ir politinių diskusijų, apeliacinis teismas padėjo tašką – nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau šis teisingumo triumfas buvo apkartintas baisiu ir sunkiai suvokiamu incidentu: viešo nuosprendžio skelbimo metu teismo salėje nuskambėjo tai, kas turėjo likti amžina paslaptimi – nukentėjusių vaikų ir jų šeimų pavardės.

Valstybės pastangos, nubrauktos per akimirką

Advokatas Ignas Vėgėlė, vertindamas šią situaciją, pabrėžia, kad teisingumo jausmas šioje byloje yra dvilypis. 

Viena vertus, faktas, kad asmuo, pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų prieš vaikus, sulaukė realios bausmės, yra sveikintinas.

Tai ženklas, kad sistema gali veikti. 

Prokuratūra atliko milžinišką darbą, tyrimas buvo perduotas į kitą miestą siekiant maksimalaus nešališkumo, o proceso uždarumas garantavo, kad aukų tapatybės nebus paverstos viešų diskusijų objektu.

Visgi, paskutinis proceso akordas tapo „juoduoju akordu“. Per visą tyrimo laikotarpį aukos ir jų tėvai gyveno didžiulėje baimėje. 

Ne tik dėl patirtų išgyvenimų, bet ir dėl galimo viešumo. 

Tėvai, išdrįsę pradėti šį procesą prieš žinomą politinę figūrą, rizikavo viskuo, o jų pagrindinė sąlyga ir viltis buvo viena – apsaugoti savo vaikų ateitį nuo viešos gėdos ir nuolatinio badymo pirštais. 

Teisėjo lūpose nuskambėjusios pavardės šią viltį sudaužė per kelias sekundes.

Teisėjas skelbia nuosprendį

Klaida, prilygstanti vaiko laidotuvėms

I. Vėgėlė šį incidentą vadina ne tiesiog technine kliūtimi, o baisia klaida, kuri teisiškai vertinama kaip šiurkštus etikos pažeidimas.

Teisėjas, veikdamas valstybės vardu, privalo suprasti bylos jautrumą. Kai kalbame apie seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, privatumas nėra prabanga – tai būtina sąlyga aukų reabilitacijai.

Viešas tapatybių atskleidimas dabartinėje Lietuvos „patyčių kultūroje“ prilygsta vaiko socialinėms laidotuvėms. 

Šie jauni žmonės, kurie ir taip praėjo pragaro kelius bendraudami su nuteistuoju, dabar yra priversti nešti paviešinimo naštą visą likusį gyvenimą. 

Tai yra pakartotinė viktimizacija, kai pati valstybė, turėjusi tapti skydu, tampa papildomu skausmo šaltiniu.

LRT atsakomybė: 80 milijonų biudžetas ir nulis saugumo

Aštrios kritikos sulaukė ir nacionalinis transliuotojas LRT. Nors transliacija buvo tiesioginė, šiuolaikinėje žiniasklaidoje tai nėra pateisinimas. 

Pasaulinė praktika rodo, kad tokio masto ir jautrumo procesai transliuojami su bent 30 sekundžių vėlavimu. Tai daroma būtent tam, kad operatorius ar režisierius galėtų operatyviai nutildyti garsą, jei nuskamba draudžiama informacija.

Nacionalinis transliuotojas, turintis milžinišką biudžetą ir deklaruojantis aukščiausius etikos standartus, šį egzaminą pralaimėjo. 

Dar baisiau yra tai, kad vaizdo įrašas su visomis pavardėmis jų portale kabėjo dar kurį laiką po transliacijos, leisdamas kiekvienam norinčiam nusirašyti aukų duomenis.

Tai tiesioginis Visuomenės informavimo ir Vaiko teisių apsaugos įstatymų ignoravimas.

Kas apgins tuos, kurie negali skųstis?

Paradoksalu, tačiau patys nukentėjusieji tėvai dabar yra patekę į spąstus. Jei jie kreiptųsi į teismą ar etikos kontrolierius dėl šio paviešinimo, jie būtų priversti dar kartą linksniuoti savo pavardes, dar labiau didindami viešumą, nuo kurio bėga.

Būtent todėl I. Vėgėlė akcentuoja, kad tai yra viešojo intereso reikalas. 

Visuomenė, politikai ir teisininkų bendruomenė turi reikalauti atsakomybės iš Teisėjų tarybos, LRT etikos kontrolieriaus ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos. 

Jei už tokias „klaidas“ niekas neatsakys, mes siunčiame šiurpų signalą kitoms aukoms: „Nebijokite prabilti, bet būkite pasiruošę, kad valstybė jus išduos paskutinę akimirką“.

Teisingumas buvo įvykdytas K. Bartoševičiaus atžvilgiu, tačiau aukų atžvilgiu valstybė patyrė moralinį bankrotą.

Lieka tikėtis, kad Aukščiausiasis Teismas ne tik padės galutinį teisinį tašką, bet ir ši situacija taps pamoka, po kurios sistemos krumpliaračiai nustos malti likimus tų, kuriuos privalo saugoti.

VE.lt įžvalga: 

Šis incidentas atskleidė, kad net ir laimėjus teisinę kovą, kova už asmens orumą mūsų valstybėje vis dar yra pralaimima dėl biurokratinio nejautrumo.

Šaltinis: YouTube vaizdo įrašas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder