„Valstybė serga, o vaistų nėra“: nuo LRT įstatymo iki duomenų nutekinimo skandalo

Arno Klivečkos laidoje dalyvavę Andrius Bagdonas, Karolis Neimantas ir Rimas Jankūnas kėlė klausimus dėl valdžios skaidrumo, politinės atsakomybės ir valstybės institucijų veiklos, teigdami, kad daugelis svarbių problemų Lietuvoje vis dar lieka neišspręstos.

Laidos dalyviai diskusiją pradėjo nuo aštrios kritikos dabartinei valstybės valdymo situacijai, kurią apibūdino kaip „sergančią valstybę, kuriai nėra vaistų“. 

Emocingoje įžangoje prisimenami istoriniai NKVD laikai bei politinių kalinių atminimas, lyginant juos su dabartinėmis tendencijomis viešojoje erdvėje. 

Pastebimas augantis visuomenės ir politikų pasitenkinimas tam tikromis griežtėjančiomis žinutėmis, o bandymai išviešinti istorinius KGB dokumentus ar ryšius, pasak kalbėtojų, patyrė visišką nesėkmę.

LRT įstatymo redakcija ir policinės valstybės šešėlis

Viena pagrindinių diskusijos temų – Seime priimta naujoji LRT įstatymo redakcija. Nors opozicija pažadėjo ateityje šį įstatymą taisyti, o kai kurie žurnalistai socialinėse erdvėse išreiškė pasitenkinimą, laidos dalyviai įžvelgia gilesnių problemų. 

Ypatingas dėmesys atkreipiamas į Seimo nario Vitalijaus Gailiaus siūlytas pataisas. 

Šiais siūlymais buvo siekiama įtraukti reikalavimą, kad asmenys, patenkantys į LRT tarybą ar užimantys generalinio direktoriaus pareigas, privalėtų praeiti specialiųjų tarnybų filtrą, įrodantį jų lojalumą valstybei bei ryšių su užsienio žvalgybomis ar organizuotu nusikalstamumu nebuvimą.

Nuomonės formavimo ir propagandos ruporas

Nors šios konkrečios pataisos nepraėjo, studijoje kilo diskusija apie judėjimą link „policinės represinės valstybės“. Vieni dalyviai tokius siūlymus vertino kaip bandymą padaryti įstatymą praktiškai neįgyvendinamą ir jį sugriauti iš vidaus, kiti – kaip realų pavojų žodžio laisvei. 

LRT institucija laidoje Rimo Jankūno buvo pavadinta ne objektyvios žurnalistikos, o nuomonės formavimo ir propagandos ruporu. 

Buvo iškelta netgi alternatyvi idėja apie visišką tokio transliuotojo panaikinimą arba drastišką jo finansavimo sumažinimą. Finansavimo modelis, pririštas prie akcizų, pripažintas ydingu, nes automatiškai pučia įstaigos biudžetą, nors realaus tokio lėšų poreikio valstybėje nėra.

Daivos Ulbinaitės kova su dezinformacija

Taip pat prisimintas platesnis cenzūros kontekstas, susijęs su Daivos Ulbinaitės teiktais įstatymų projektais dėl kovos su dezinformacija. Teigiama, kad po gražiais kovos su dezinformacija lozungais iš tikrųjų bandoma kriminalizuoti kitokią nuomonę, o vertinimo teisė atiduodama į privačių žiniasklaidos portalų darbuotojų rankas.

Kontrabandos tinklai ir dūmų uždangos

Diskusija sklandžiai pereina prie organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos temų, ypač akcentuojant kontrabandą oro balionais iš Baltarusijos. Laidos dalyviai pabrėžia, kad šiose schemose aktyviai dalyvauja ne tik nusikalstamo pasaulio atstovai, bet ir Lietuvos statutiniai pareigūnai bei pasieniečiai. 

Kritikos sulaukia Seime teikiamos skambios rezoliucijos apie hibridines atakas – pasak kalbėtojų, kai tik pradedami realiai gaudyti kontrabandininkai, šios „hibridinės atakos“ iškart baigiasi. Tai leidžia daryti prielaidą, kad po patriotiniais lozungais Seime ar aukštose institucijose gali būti slepiamas realus nelegalios veiklos „stogas“.

Dalis nelegalaus pelno vis dar keliauja fūromis ir traukiniais

Iškeliama sąmokslo teorija, jog kilęs didžiulis Registrų centro duomenų nutekinimo skandalas buvo išmestas į viešumą tikslingai, siekiant nukreipti visuomenės dėmesį nuo stambių pasieniečių ir policininkų sulaikymo operacijų. 

Pažymima, kad didelė dalis nelegalaus pelno vis dar keliauja fūromis ir traukiniais, o ne tik oro balionais, ir kad sąžiningi pareigūnai, bandę su tuo kovoti, buvo sistemingai šalinami iš tarnybų. 

Taip pat paliestas tarptautinis kontekstas: dėl vidinio neveiklumo ir korupcijos Lietuvai tampa gėda prieš strateginius partnerius (JAV bei Europos Sąjungą), ypač kai fone pasigirsta žinios apie JAV karių rotacijos neaiškumus.

Ministrų pirmininkės melas ir Registrų centro duomenų vagystė

Analizuojant Registrų centro ir Migracijos departamento duomenų saugumo incidentą, laidoje pasiremiama Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos bei generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pozicijomis. 

Konstatuojama, kad visuomenė apie pavogtus maždaug 600 000 piliečių duomenis buvo informuota su didžiuliu, beveik mėnesio laiko pavėlavimu.

Laidos vedėjas pateikia chronologinius faktus: Generalinė prokuratūra informaciją gavo ir tyrimą pradėjo balandžio viduryje, o leidimą ją viešinti davė gegužės pradžioje. 

Tai įrodo, kad vyriausybės atstovai, teigdami, jog informacijos negalima atskleisti dėl ikiteisminio tyrimo paslapties, atvirai melavo. Šis elgesys lyginamas su garsiąja Billo Clintono apkalta JAV, pabrėžiant, kad politinė atsakomybė turi kilti būtent už melą visuomenei.

Kritikos sulaukia ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovės reakcija, kuomet visuomenė buvo raminama frazėmis, kad „jūsų būsto dar niekas nepavogė“. 

Kalbėtojai pabrėžia, kad asmens duomenų, finansinės informacijos bei nuosavybės dokumentų patekimas į kriminalinio pasaulio rankas sukelia milžinišką tiesioginį pavojų žmonių saugumui. 

Tuo tarpu realiu atpirkimo ožiu tapo iš pareigų pasitraukęs Registrų centro vadovas, nors pati valstybė ir jos įmonės buvo skolingos įstaigai dešimtis milijonų eurų, kurie galėjo būti investuoti į kibernetinę saugą.

Grynųjų pinigų ribojimas, Konstitucija ir bankų lobizmas

Kita svarbi diskusijos dalis skirta grynųjų pinigų naudojimo ribojimui ir iniciatyvai rengti referendumą dėl grynųjų pinigų išsaugojimo Konstitucijoje. 

Laidos dalyviai piktinasi, kad prisidengiant kova su šešėliu ar konkrečiais kriminaliniais kyšininkavimo atvejais, valstybė suvaržė paprastų, teisėtai uždirbtų pinigų savininkų teises atsiskaityti grynaisiais virš 5000 eurų.

Teigiama, kad toks reguliavimas tiesiogiai varo žmones į privačius bankus, kurių pelnai dėl privalomų komisinių mokesčių išaugo kelis kartus. 

Užfiksuotas paradoksas: valdantieji remia „Fintech“ sektorių, tačiau kartu išveja stambias įmones iš šalies, taip prarandant milijoninius mokesčius. 

Valdančiosios koalicijos atstovų komentarai apie referendumo iniciatyvas laidoje išvadinami „oro virpinimu“, o visuomenės ignoravimas – sistemine tendencija. 

Remiantis Konstitucijos 22 straipsniu apie privataus gyvenimo neliečiamumą, pabrėžiama, kad piliečių finansinės operacijos ir sąskaitų sekimas be teismo leidimo yra brutalus demokratinių teisių pažeidimas.

Konstitucijos peržiūra ir Seimo absurdas

Laidos pabaigoje dalyviai dalijasi įžvalgomis apie pačios Konstitucijos esmę ir jos galimą peržiūrą. Nors išsakomos skirtingos nuomonės dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo (atsižvelgiant į istorinį kontekstą ir apsaugą nuo išorinių grėsmių), sutariama, kad Konstitucija buvo rašoma sąžiningiems žmonėms, o ne manipuliacijoms. 

Rimas Jankūnas išreiškia griežtą poziciją, kad teisė keisti ar interpretuoti pagrindinį šalies įstatymą turėtų būti sugrąžinta Tautos įgaliotam Seimui, atimant ją iš Konstitucinio Teismo teisėjų, kurie kuria subjektyvias „gyvosios konstitucijos“ doktrinas.

Galutinį tašką valstybės institucijų nekompetencijos iliustracijai padeda Energetikos ministerijos įstatyminė iniciatyva, kuria siūloma oficialiai įtvirtinti konkrečias žiemos ir šildymo sezono pradžios bei pabaigos datas (nuo spalio iki balandžio pabaigos). 

Laidos dalyviai tai įvertina su pašaipa, vadindami tai visišku absurdu ir „didžiausiu Seimo pasiekimu“, rodančiu, kad parlamentas užsiima niekais, kol esminiai valstybės valdymo procesai ir saugumas tiesiog griūva.

Šaltinis: „KiTaipTV“ laida „Sąmokslo Teorija. Valstybė serga, vaistų nėra.“ https://www.youtube.com/watch?v=6sXtwpR_O8w