Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas vakar vykusios spaudos konferencijos metu akcentavo, kad su pandemijos suvaldymu susiję valdančiųjų sprendimai šiuo metu kelia nerimą tiek visuomenei, tiek verslui.
„Pastarųjų savaičių Vyriausybės sprendimai sudaro įspūdį, kad Vyriausybė tampa nenuspėjamu ir nepatikimu partneriu tiek verslui, tiek visuomenei.
Premjerė žadėjo imtis asmeninės atsakomybės, bet šiandien matome labai aiškią lyderystės krizę, nes dalis sprendimų ir komunikacijos patikėta ekspertų tarybai ar net atskiriems ekspertams, dalis - sveikatos apsaugos ministrui, dalis - kitiems ministrams, kurie vieną dieną šneka viena, o kitą dieną Vyriausybės vadovei tenka teisintis arba neigti pasakytus žodžius.
Tai sukuria neapibrėžtumo, nepasitikėjimo atmosferą, kurioje mes jau gyvename kelis pastaruosius mėnesius", - tvirtino G.Paluckas.
Pasak politiko, verslui teikiama parama yra mažesnė nei kaimyninėse valstybėse. Socialdemokratai yra siūlę didinti paramą individualiai dirbantiems nuo 260 iki 390 eurų, nes dabartinės išmokos dydis yra pats mažiausias iš visų kaimyninių šalių, tačiau valdantieji siūlymą iki šiol ignoruoja.
Premjerė žadėjo imtis asmeninės atsakomybės, bet šiandien matome labai aiškią lyderystės krizę
„Gerai, kad verslų pastangomis BVP Lietuvoje nekrenta tiek, kiek kitose valstybėse, bet taip yra dėl mūsų ekonomikos struktūros - labiausiai nukentėję turizmo sektoriai Lietuvoje sudaro mažesnę ekonomikos dalį nei, pavyzdžiui, Pietų Europoje", - konstatavo G.Paluckas.
Jo teigimu, verslui taikomi valdžios reguliavimai yra diskriminaciniai.
„Niekaip nesuprantama, kodėl vieni verslai didesnėse parduotuvėse negali dirbti, kai toje pačioje turgavietėje ant prekystalio prekiauti galima. To nesuprantame ne tik mes, bet ir žmonės, dirbantys tose srityse.
Reikalingi skubūs sprendimai. Pavyzdžiui, frakcijos ir Ekonomikos komiteto vardu norime paprašyti nedelsiant atkurti nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmą.
Adekvataus pakaitalo anksčiau galiojusiai nuomos kompensavimo sistemai vis dar Lietuvoje nėra ir didžiausia finansinė našta susidaro iš nuomos mokesčio, kuris nėra nei sustabdytas, nei atidėtas", - pareiškė socialdemokratas.
Kaip vieną iš prastos Vyriausybės komunikacijos pavyzdžių parlamentaras pateikė visuomenėje pristatytą imuniteto paso idėją, kuri, G.Palucko nuomone, buvo netinkamai pristatyta ir paaiškinta gyventojams.
„Tai vienas iš pavyzdžių, kaip įmanoma įdomią idėją sukompromituoti nesugebant net paaiškinti, kaip ji bus taikoma, kokie pliusai, kokie minusai, nes išmesta į eterį ši idėja sulaukė didžiulio pasipriešinimo, kuris yra visiškai natūralus ir suprantamas", - tvirtino G.Paluckas, pabrėždamas, kad žmonės išsigando ir atmetė imuniteto paso idėją dėl galimos diskriminacijos ir nepasiskiepijusių žmonių laisvių varžymo.
Jam pritarė frakcijos kolega Eugenijus Sabutis, pridūręs, kad skirtingų žinučių siuntimas iš skirtingų valdžios atstovų sukelia visuomenės bei verslo nepasitikėjimą, pyktį, ignoravimą, sąmokslo teorijų kūrimą.
Pavyzdžiui, prieš Velykas Palanga ir kiti kurortai galvojo, kad bus atverti, žmonės pradėjo rezervuoti viešbučius ir t.t., o paskui sulaukė žinutės, kad jie ir toliau liks uždaryti.
Arba, pavyzdžiui, prekybos atvėrimas balandžio 12 d. Premjerė pasitaisė, sakė, kad „mes nesakėme, jog atversime, mes šito konkrečiai nežadėjome", tačiau komunikacinė žinutė visuomenei buvo pasiųsta aiškiai: 12 dieną visi ruošiasi, kad bus atverta prekyba", - kalbėjo E.Sabutis.
Pasak jo, pavyzdžiui, dėl vakcinos „AstraZeneca" sveikatos apsaugos ministras ryte sako viena, vakare - visai ką kita, dėl prioritetinių vakcinavimo eilių - lygiai tas pats.
„Labai „užsižaista" ir su prioritetinėmis eilėmis. Jei prioritetinėje eilėje yra dalis atsisakančiųjų, leiskime savivaldai pačiai nuspręsti, ką toliau vakcinuoti, jei yra atliekamų vakcinų", - siūlė E.Sabutis.
Ingrida Šimonytė. Stasio Žumbio nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą