Tiesą sakant, negaliu atsistebėti ir aš.
Bet šiam reiškiniui yra ir psichologinis paaiškinimas: kai kurie žmonės susitapatina su savo iliuzijomis ir tikėjimu.
Ir gaunasi štai toks nemalonus dalykas tų žmonių jausmuose: „jei aš prarasiu savo tikėjimą, vadinasi aš prarasiu save – manęs nebeliks, aš tarsi išnyksiu“.
Todėl nenuostabu, kad didžiausiais tokių žmonių priešais tampa ne tie asmenys, kurie išsijuosę meluoja, bet tie, kurie griauna iliuzijas ir įsitikinimus.
Kažkada buvusi Ajurvedos gydytoja, o dabar psichologė Margarita Targakova pasakojo:
„Kai pas mane apsilankydavo onkologija sergantis žmogus ir prašydavo jį pagydyti, aš pirmiausia jo paklausdavau, ar jis yra pasiruošęs atsisakyti savo ankstesnių įsitikinimų.
Mat onkologija yra liga, parodanti, kad gyvenimas su ankstesniais įsitikinimais jau baigiasi.
Todėl reikia save kurti iš naujo, t.y. kitokį“.
Bet čia aš nesu ekspertė ir nežinau, tik šioje vietoje man užstrigo M. Targakovos pastebėjimas:
„Jūs neįsivaizduojate, kiek žmonių sutikdavo geriau numirti, nei atsisakyti savo tikėjimo, pavyzdžiui to, kad „mano vyras / žmona yra kiaulė“.
Tiesiog palieku ramybėje tuos, kurie dar tiki, kad „visuotinis gėris, t.y. marmalas mus išgebės“ ir „Krymas yra mūsų“.
Nei aš jiems ruošiuosi ką nors įrodyti, nei ką.
O mano straipsniai buvo ir bus skirti tiems, kurie nori matyti plačiau ir kurie turi kiek kitokį savęs pajautimą, nei tas, kuris prasideda ir baigiasi FB rėmeliuose.
Todėl turiu prašymą tiems, kuriuos mano straipsniai labai „trigerina“: tiesiog išsidrauginkite.
Jums bus ramiau.
Mat aš pati šiaip jau nesiruošiu būti jūsų iliuzinės ramybės sargu.
Jūs turite savo kelią, o aš – savo.
Ir man labai smagu, kad pagal savo pasaulio suvokimo parametrus esu maždaug toje pačioje erdvėje, kaip ir vienas protingiausių planetos žmonių E. Muskas.
(P.S. nu, čia jau kažkaip netyčia pasipuikavau).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą