Vidas Rachlevičius: Kai turime šią, ankstesnę ar dar kitą Vyriausybę, ar tai yra viskas, ką Lietuva sugeba?

Turbūt sunku būtų išgryninti vieną žanrą, nes tai turbūt yra tų žanrų visuma.

Dabar, kai Vyriausybė jau yra suformuota, Lietuvoj kilo neregėto masto ažiotažas, įtampos, triukšmas, keliamas, chaosas. 

Kas kelia šitą chaosą? 

O kiti, kuriems tiko Šimonytės Vyriausybės ministrai, tokie kaip Dulkys, Dobrovolska, Bilotaitė, Kairys, Landsbergis, buvo gerai.

Nors jie pramušinėjo nekompetencijos dugną kiekvieną kartą, kai tik priimdavo kažkokius sprendimus. Gentvilas, Lietuvos miškus slibinas nusiaubęs visą Lietuvą. Jiems buvo gerai, nes tai buvo savi.

Ir aš čia matau tokį, na jų dabar išryškėjusį, mąstymo būdą, mąstymo kryptį. 

Tiesiog mąstymo operacinė sistema galima būtų pavadinti. Vieninteliai teisingi ir geri esame mes, visi kiti blogi, visi kiti yra priešai, visi kiti yra Kremliaus agentai, visi kiti parduos Lietuvą Rusijai ir taip toliau ir panašiai.

Yra tokia visiška buka, isterija ir kai kurių tų isterikų, žinot, psichinė būsena man jau kelia švelniai tariant įtarimų ir jaučiu, kad artimiausiu metu kam gali tikrai prireikti medikų pagalbos. 

Kokia yra nauja Vyriausybė? 

Na, sunku spręsti – ji dar nieko nenuveikė, nors a priori ji jau yra palaidota, prikalta prie kryžiaus, ir viskas ten labai blogai. 

Pirmas įspūdis, aišku, nieko gero: ji nėra geresnė, bent jau iš pirmo žvilgsnio, už Šimonytės Vyriausybę, galbūt ir ne blogesnė. 

Mes nežinom, nes tiesiog dar nematėm tų ministrų veiklos.

Todėl aš, skirtingai negu tie isterikai, šaukliai ir rėksniai, nesiimčiau kalti prie kryžiaus. 

Pažiūrėsim, pagyvensim, pamatysim. 

Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą dalyką – į besikartojančią istoriją. Jeigu daugelis mano… na, gal ne daugelis, bet kas nors mano, reikia turėti galvoje, kad visą šitą triukšmą kelia Vilniaus „burbulas“, o ne visa Lietuva.

Jeigu tas „burbulas“ ar kiti mano, kad ši Vyriausybė nėra gera, kad ji nekompetentinga, nepakankamai profesionali ir panašiai – tvarkoj. 

Bet pasižiūrėkim į Ingridos Šimonytės Vyriausybę – lygiai tas pats. 

Pasižiūrėkim į ankstesnę Vyriausybę – vėl tas pats. 

Tai ką mes matome? 

Matome sisteminį mūsų politinių partijų, didžiųjų – socialdemokratų ir konservatorių – kurios formuoja koalicijas, intelektinio potencialo trūkumą. 

Mūsų dvi pagrindinės partijos, kurios tai viena, tai kita laimi rinkimus, formuoja koalicijas ir Vyriausybes, nėra pajėgios iš savo narių suformuoti bent patenkinamai dirbančios Vyriausybės, kuri tarnautų Lietuvos žmonėms.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad partijų intelektinis potencialas yra menkas, jų profesionalumas – taip pat. Ir tai tik dvi didžiosios partijos, apie mažesnes net nekalbu. 

Taigi turime sisteminę politinės sistemos krizę: partijose nebėra protingų, kompetentingų, iškilių žmonių.

Kas tai lemia? 

Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikras intelektas gali padėti siekti politinės karjeros, bet kai jis pasiekia aukštesnį lygį – tampa kliūtimi. 

Išvada paprasta: partijoms nereikia protingų, išmintingų, kompetentingų žmonių. Geriausiu atveju reikia pilkų vidutinybių – minios, kuri balsuotų, pritartų, sudalyvautų ten, kur reikia.

Tai kodėl protingi žmonės neina į partijas? 

Nes jie nenori būti šitos vidutinybių sistemos dalis.

Štai ir didžioji problema. Gal partijos galėtų prisikviesti žmonių iš šalies, kaip dabar bandoma daryti? Tačiau protingi žmonės taip pat nenori eiti į tokias koalicinės Vyriausybės schemas – ką jau ir matėm.

Taigi šis mano naujas „Substack“ rašinys yra apie tai, kodėl mūsų politinės partijos neturi intelektinio potencialo, kodėl jos tokios nekompetentingos ir kodėl protingi žmonės į jas neina.

Ir kas toliau? Todėl apžvelgiu įvairių Europos šalių patirtį – kaip ten formuojamos Vyriausybės, kokia yra partijų ministrų ir nepriklausomų ministrų dalis, kaip tai reguliuoja Europos įstatymai.

Taip pat pažvelgiu į JAV sistemą, kuri yra visiškai kitokia, ir bandau palyginti pliusus bei minusus. 

Manau, kad dabar turime galvoti ne apie šios ar anos Vyriausybės nekompetenciją ar nesugebėjimą spręsti problemas.

Didžioji problema – partijų intelektualinis potencialas ir tai, kad mūsų politikoje nebėra protingų žmonių. 

Kas tai lemia? 

Ką daryti?

Ir esminis klausimas – kai turime šią, ankstesnę ar dar kitą Vyriausybę, ar tai yra viskas, ką Lietuva sugeba? 

Užduokime sau šį klausimą ir pamąstykime kartu.

Taigi kviečiu į mano „Substack“ paskyrą – skaitykim ir mąstykim, kaip ir kokiais būdais turėtų būti formuojamos Lietuvos Vyriausybės, kad jos bent patenkinamai dirbtų Lietuvos žmonių gerovei.