Mano draugas gen. Česlovas Jezerskas kalba: karą pradeda politikai, paskui leidžia žūti daugybei kareivių ir vėl tie patys politikai prie skanios kavos karą užbaigia.
Kaip „amerikietiškos“ paliaubos paveiks Rusiją, nepasakys ir didžiausi pranašai.
Ukraina mums arčiau.
Dabar mes ją ir geriau pažįstame.
Kas bus su ja?
Paliaubos bent iš dalies reiškia grįžimą prie demokratijos.
Per karo padėtį Ukrainoje susikaupė skola rinkimams – reikia rinkti prezidentą, parlamentą ir vietos valdžią.
Kaip juos rengti, jeigu byrėjo įprastas gyvenimas, neturėjo galimybių pilnai veikti partijos, vietos valdžią keitė kariškiai?
Matomiausia Ukrainos valdžia – prezidento.
Ukrainoje veikianti nepriklausoma spauda (daugiausia – Vakarų kalbomis) rašo, kad apie 70 proc. Ukrainos piliečių nusivylę prezidentu Zelenskiu.
Tas aišku: vienintelis priima sprendimus, tai ir klysta.
Kitų politikoje apskritai nėra.
2019-tų Zelenskio varžovas Piotras Porošenka (tuose rinkimuose vadintas „karo prezidentu“) kelerius metus tylėjo, bijodamas suėmimo už ankstesnius darbus.
Išgirdęs apie paliaubų idėją, Porošenka skubiai išvyko į Vašingtoną ir savo kanalais pranešė, kad „sėkmingai bendravo su Trumpo patarėjais“.
Tie gana vieningai pareiškė, kad jokio Porošenkos ir akyse nėra matę.
Kiti galimi varžovai yra Kijevo meras Vitalijus Klyčko (dėl nesimpatijų Zelenskiui per visą karą su juo nesusitikęs) ir buv. premjerė Julija Timošenko.
Kiek jie įtakingi šiandien šalies mastu, niekas nežino. Nenuspėjamos galimybės ir dabar šešėlyje esančių politikų.
Populiarūs tik kariškiai – ypač į Londoną ištremtas kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.
Bet ar jie rizikuos?
Pats save į prezidentus kelia iš ekranų žinomas Oleksijus Arestovičius, vadinamas „Maskvos agentu“, bet kažkodėl besiglaudžiantis Amerikoje.
Kaip ištversime mes, besirūpinantys, kad kas nors „nepavogtų rinkimų“?
Kaip kad atsitiko mūsų Laisvės partijai.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Rašyti komentarą