Priežastis tokia proziška – kad net vaikui juokinga. Pastaruosius metus, kai tik Trumpas paskelbė apie bandymą grįžti į Baltuosius rūmus, Lietuvos valdžia (tuometinė – konservatorių) meldėsi, kad taip neįvyktų.
Chrestomatiški Žygimanto Pavilionio rypavimai - tam buvo skirtos ir Užsienio reikalų komiteto pirmininko kelionės į Ameriką, susitikimai su „chebra“.
Grįžęs vis dosniai dalijo pažadus, kad „Trumpo – nebus“.
Tiksliai nežinau, kokius pranešimus į Vašingtoną siuntinėjo Amerikos ambasadorius Vilniuje.
Manau, kad vykstant rinkiminei kovai siuntinėjo daugmaž objektyvius raportus, bet jau gavus triuškinančius rezultatus, tikriausia nebuvo patingėta surašyti visus, kas buvo „už“, ir kas buvo „prieš“ (po prezidento rinkimų garantijos dėl savo kėdžių neturi nė vienas JAV ambasadorius).
Beviltiškai nuplaukė optimistiškai laukti tarptautiniai postai Šimonytei, Landsbergiui ir „mielam Žygiui“.
Valdžioje likusiam prezidentui Nausėdai ir naujai valdžiai beliko ieškoti būdų „apiplauti Lietuvą“ skambia viešųjų ryšių akcija.
Pažadėti gynybai milijardai savo mastais - netoli Rusijos užmojų, bet nerealūs ir pražūtingi Lietuvos ūkiui ir gerovės valstybei (jeigu kas dar tokią prisimena).
Už kvailą valdžią visada sumoka žmonės.
Čia aš – apie buvusį konservatorių valdymą.
Bet klausimus reikia kelti jau ir naujai valdžiai.
Nuotr. iš "The New York Times"
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą