Paminklas – meno kūrinys, o mene visuomet bus diskusijų.
Bet kaip susidariau įspūdį, kategoriškai neigiantys – iš dviejų kategorijų: a) kurie nemėgsta ar pavydi Kaunui; b) kurie nekenčia Kauno mero ir visų jo darbų.
Bet pats absurdiškiausias – „rusiškos skulptūros“ ginklas.
Tą neseniai teigė LTV laida ir žinovai kalbėjo stovėdami iki kelių sniege. Apie ką gi jie kalbėjo?
Juk skulptūra baigta lieti tik birželio pabaigoje, o Kauną pasiekė jau liepą. Iš tikrųjų skulptūros vaizdo jiems ir nereikėjo.
Paminklą kūrė tie patys meistrai, liejo ten pat – kaip ir kauniečius sužavėjusį „Laisvės karį“, tik sąlygos skyrėsi. Rusai sudaužė elektros pastotes Višneve (ten liejykla), tai Aleksandrą liejo su generatoriais.
O ir skulptorius paėmė į karo tarnybą, Olesį Sidoruką įrašė į nacionalinę gvardiją, davė sunkiausią, kitus karus menantį šautuvą ir 16 kg liemenę.
Pagrindinį komandos lipdytoją Vasilį Jakovenčiuką fronte du kartus sužeidė, antrą žaizdą gydyti atvežė į Druskininkus.
Sužeidimas savotiškai padėjo, nes kaip netinkamą frontui Vasilį išleido į Kauną montuoti paminklą (skulptorių Olesį, pulko vadui sutinkant, išleido tik vienai dienai – atidengimo šventei).
Tikra epopėja tapo valdovo skulptūros vežimas į Lietuvą.
Vairuotojai sakė, Ukrainos muitininkai didžiavosi, galėdami nors ką pasiųsti lietuviams už pagalbą kare.
Kai pagalvoji: pats paminklo gimimas tampa gražiu puslapiu istorijoje. O „rusiškumą“ platinantys lai pagalvoja – ta išankstinė neapykanta ar ne iš karą pradėjusių?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą