Labiausiai monarchą paveikė sukilimas laivyne, kuriuo jis pasitikėjo.
Iš pradžių jis puoselėjo iliuziją, kad atsisakys imperatoriaus karūnos, bet pasilaikys Prūsijos sostą ir toliau valdys 2/3 Vokietijos.
Bet įvykiai buvo greitesni: dar lapkričio 9-ąją kancleris Max fon Badenas paskelbė apie Vilhelmo pasitraukimą iš abiejų sostų.
Pats kancleris krito tą pačią dieną, ir vienintelė svari jėga šalyje liko socialdemokratai.
Negelbėjo ir abu numylėtieji feldmaršalai – Liudendorfas su Hindenburgu (pastarasis pats patarė kaizeriui atsistatydinti).
Lapkričio 10-ąją Vilhelmas II traukiniu pasitraukė į neutralią Olandiją. Iš ten lapkričio 30-ąją atsisakė ir karūnos Viurtembergui (žiūr. dok.).
Revoliucija bei kaizerio krizė pakeitė gyvenimą ir Lietuvoje: Lietuvos Taryba peržiūrėjo 1918 m. liepos 11 d. sprendimą skelbti Lietuvos karaliumi Viurtembergo grafą fon Urachą.
Dar savaitei likus iki kaizerio atstatydinimo, daliai Lietuvos Tarybos narių protestuojant, sprendimas dėl „importuoto karaliaus Mindaugo II“ atšauktas.
Nesulaukė jau pradėjusio mokytis lietuviškai karaliaus ir jam numatyti Verkių rūmai Vilniuje.
Lietuvoje gimė Respublika, ir tai buvo visai sveikas kūdikis.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą