Mes, trys pensininkai, pakvietę sunerimti dėl mūsų kovos vietų ir simbolių būklės, pasirodo, nebuvome pirmeiviai - klausimas buvo pribrendęs žmonėse.
Trečiadienį vakarą visos MA didžiosios salės 288 kėdės buvo užimtos ir žmonės stovėjo pasieniui.
Bet tai buvo saujelė, lyginant su 4,500 vietų Sporto rūmų sale, sausakimša per Sąjūdžio suvažiavimą.
Ar mes turime generaciją, kuri iš šiandieninių žilagalvių galės perimti kovos deglą?
Jeigu neturime - kova už Sporto rūmų atgaivinimą yra beprasmė. Jeigu niekas nesikeičia po rinkimų, tai ir radikalių permainų laukimas buvo bergždžias.
Optimistas Arvydas Juozaitis trečiadienio vakarą MA salėje pavadino „pergalės pradžia“.
Galim nesutikti su Arvydu, bet žmonių pakilimas - kažko imtis nelaukiant pamokymų iš viršaus - įkvepia viltį.
O tai jau šis tas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą