Vytautas Rubavičius: Nemoralu vertinti menininkus tiesmukai

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su poetu, publicistu, kultūros kritiku Vytautu Rubavičiumi.

Ar nuotaikos netemdo tai, kad dėl S.Nėries visuomenė susiskaldė - vieni ją vadina tautos išdavike, važiavusia parvežti „Stalino saulės", kiti gi gina ją?

- Tos nuotaikos tokiomis bangomis pakyla ir vėl nusileidžia.

Man Salomėja Nėris yra geriausia lietuvių poetė.

Tai yra dovana - ir kalbos dovana, ir Dievo dovana per kalbą - lietuvių tautai.

Spręsti, kaip žmogus nugyvena gyvenimą, yra nepaprastai sudėtinga.

Manau, kad netgi nemoralu didžiuosius menininkus, savo gyvenimą atidavusius lietuvių kalbai, Lietuvos kultūrai, taip iš aukšto ir labai tiesmukai vertinti, svarstyti.

Toks moralinis tiesmukumas ir moralinio teisėjo vaidmuo, kurį prisiima kai kurie žmonės, daug ką pasako apie juos pačius, nes kada jie teisia kitus, jie tarsi išbalina savo nuodėmes.

Jie nebelinkę pasižiūrėti į savo gyvenimus. O dabartiniai mūsų gyvenimai juk pilni ir korupcijos, ir vogimo, ir artimųjų išnaudojimo.

Kita vertus, žinant S.Nėries gyvenimo istoriją, esu įsitikinęs, kad ji už savo nuodėmes atkentėjo.

Manau, kad asmeniškai ir atsiprašė Dievo bei daugelio žmonių.

Žinome, koks sunkus buvo jos tas pokario gyvenimas. Ir kaip ja naudojosi ta vyriškoji valdžios dalis ir tie buvę draugai iš anos Lietuvos, kurie ją įkalbinėjo kartu važiuoti „parsivežti tos saulės" (Lietuvių delegacija, kurioje buvo ir rašytojai Petras Cvirka, Antanas Venclova vyko į Maskvą perduoti sovietų Aukščiausiajai tarybai „Deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą" - red. past.).

Žinome, kokia ji buvo patikli, ir kaip jai ta draugija buvo svarbi dėl įvairių priežasčių, apie tai daug galima būtų kalbėti.

Salomėja, manau, kaip niekas kitas atkentėjo už šį savo žingsnį ir nepasinaudojo asmeniškai tomis gėrybėmis, kurios už tą „Stalino saulės" parvežimą teko visiems ją vežusiems - kiti nemenkai tuo pasinaudojo.

- Kodėl vis kyla bangos prieš talentingiausią mūsų poetę?

- Aišku, dabar yra tas metas, kai Rusijos orda primena savo galią, savo žvėriškumą, tad vėl sustiprėja noras mums apsivalyti.

Ir, žinoma, lengviau smerkti savuosius, tokius iškilius žmones, bendradarbiavusius su rusiškąja orda, nes iki šiol taip ir nedrįstame įvardinti ir atskleisti tų tikrųjų bendradarbių, intensyviai bendravusių su sovietiniu saugumu, pavardžių.

Nes kaip tik tie, iki šiol įslaptintieji bendradarbiai, ir yra tikrieji sovietų talkininkai, kuriuos reikėtų pasmerkti, ir kurie iki šiol naudojasi, kaip ir anais laikais naudojosi, visokiomis gėrybėmis.

Va šitų, įslaptintų, mes kažkaip nenorime pamatyti.

Matyt, visa tai yra geros režisūros ranka - kažkas mosteli, o tie, kurie nori savo nuodėmes nuslėpti ir pasirodyti dar ir patriotiški, tuoj pat puola choru smerkti.

- Kaip vertinate raginimus panaikinti S. Nėries gatvių, mokyklų pavadinimus, išbraukti poetės kūrinius iš mokyklinių programų?

- Galėtų būti daugiau poetės kūrybos gerų vertinimų, akcentuojant jos nuopelnus mūsų kultūrai, lietuvių kalbai. Nes tai yra Dievo apdovanota, iš kalbos malonės rašiusi moteris - tokių poetų nėra daug. Maironis, S.Nėris, na dar vienas kitas.

Manau, kad S. Nėries gimnazijos pavadinimai turėtų išlikti, juolab kad S. Nėries istorija yra ir sovietinės okupacijos, ir kultūros istorija, bet kartu yra ir lietuvybės, ir lietuvių kalbos išsaugojimo istorija, nes S. Nėris yra viena iš tų, kurios poezijoje lietuvių kalba išliko - ji globojo lietuvybę, tvirtino lietuvybę sovietinėje Lietuvoje.