Vytautas Sinica. „Tai nėra principinga. Tai kenkimas sau ir Ukrainai“: kaip Lietuvos sankcijos Baltarusijai atnešė naudą okupantams"

Juokinga, nes komunikacinis žaidimas aiškus. TS-LKD privalo taip kalbėti ir kartos tą kiek pajėgs, nes jiems būtina apsaugoti savo tariamai vertybinės užsienio politikos tęstinumą ar bent garbę, o geriausia apsauga – visus, ją kritikuojančius, paskelbti vatnikais. 

Maždaug tas ir daroma.

Tik ignoruojama esminė aplinkybė, kad šios sankcijos ženkliai kenkė Lietuvai, kažkiek kenkė Baltarusijai, tačiau visapusiškai padėjo Rusijai. Rusija perėmė Baltarusijos trąšų tranzitą, o kiek jos trąšos išbrango, perėmė ir globalias rinkas, tapdama Nr.1 kalio trąšų eksportuotoju pasaulyje.

Nereikėjo gilios įžvalgos, kad matytum, jog taip bus. 

Tik neturėti ideologinio aklumo. Būtent dėl to jau tada, jas priimant 2021 metais, kartojau, kad tai klaida ir aklas Gabrieliaus Landsbergio interesų vaikymasis. Visada buvo verta ir teisinga jas atšaukti. Dabar, tą darant JAV, tai aktualu kaip niekada anksčiau.

Savaip tą pripažįsta ir konservatoriai, pavyzdžiui, M. Maldeikis. 

Pradžioje pagal kanoną iškeikę pačią sankcijų atšaukimo idėją, jie imasi dėlioti sąlygas, kurias išpildžius tai būtų teisinga.

Protingas sąlygas! Tikrai pritariu, kad atsisakant sankcijų trąšų tranzitui, būtina, kad:

• Baltarusija atsisakytų visų skundų dėl jai taikytų sankcijų;
• būtų sutarta didesnė tranzito kaina su saugumo dedamąja;
• tranzito pajamos keliauti gynybos reikmėms (kas apima ir pagalbą Ukrainai – karas ten atideda karą čia);
• baigtųsi neabejotinai režimo organizuojami balionų skrydžiai.

Sąrašą galima tęsti. Tai prasmingos, dalykiškos diskusijos be epitetų tema. Diplomatams tenka nelengva, bet ir ne fantastinė užduotis tas sąlygas iškovoti. 

Tačiau Baltarusija suinteresuota.

Šiandien ji visiškai priklausoma nuo Rusijos, tačiau Rusija dūsta ekonomiškai ir Lukašenka nėra kvailys, kad statytų visus pinigus ant nuvaryto arklio. 

Jeigu Trampas tiesa ranką, Lukašenka ją ims. Ir mums net nereikia juo tikėti, ar netikėti. Tuoj bus patikrinta. Lukašenka pažadėjo JAV susitvarkyti su balionais. Jeigu tai bus ištesėta, signalas teigiamas.

Mes šioje situacijoje galime stebėti ir piktintis arba išlošti maksimalią naudą iš kintančių sąlygų. Atimtos pajamos iš Rusijos pirmiausiai būtų tiesioginė pagalba Ukrainai, nes mažintų orkų resursus.

Čia paskutinė pastaba. Principingas žalos sau darymas nėra principingas. Iš 1990-ųjų pamenu užsilikusį sovietinį anekdotą apie čiukčią, kuris apgavo taksistą – sumokėjo ir nevažiavo.

Landsbergio vertybinė užsienio politika šioje vietoje buvo (ir yra, nes LSDP nesiryžta jos nutraukti) iš esmės tokia pati: principingai atsisakėme tranzito, atiduodami tiek jį, tiek trąšų eksporto rinkas Rusijai, kuri tapo didžiausiu eksportuotoju pasaulyje. 

Tai nėra principinga. Tai kenkimas sau ir Ukrainai.

Visai pabaigai, įdomi smulkmena. Kol principingai neleidžia Baltarusijos trąšų tranzito Lietuva taip pat principingai padidino trąšų importo apimtis. Tik ne iš Baltarusijos. Iš Rusijos!

Pripažinti klaidas išmintinga, o būti jų įsikibus kvaila. Ypač kai klaidos svetimos. Nei Budrys, nei Motuzas šių klaidų patys tikrai nepadarė.

Išlaisvintas Beliackis – tikras laisvės disidentas, ne kaip kai kurie prezidentai – ragina tęsti derybas su Lukašenka. 

Tikiuosi, niekas nemano, kad jis diktatoriaus pusėje.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje. Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė, todėl redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus.