Žmonija išmagnetinama: Iš žmonių atimama gyvybinė energija

Skaidrė Gražytė

4 d.  ·

Saulius Povilionis

4 d.  ·

.

2024.05.12.

Žmonių išmagnetinimas atliekamas dviem būdais:

Pirmasis – vyrų ir moterų sulyginimas. Kuriama aplinka, kurioje nereikia vyriškos ir moteriškos specializacijos. Visi išgyvena vienodai gerai, nepriklausomai nuo lyties.

Antroji technika yra pramoninės gamybos sistema. Kuriame žmogui neįdomūs jo darbo rezultatai.

Šiandien nėra prasmės dirbti. Nėra prasmės nei gerai dirbti, nei apskritai dirbti. Ir taip galima gyventi.

Žmonės eina į darbą ir atlieka monotoniškus, įprastinius veiksmus, kurie neturi nieko bendra su išgyvenimu.

Atsistokite ant konvejerio ir priveržkite vieną veržlę. Ir tiek metų monotoniško, slegiančio darbo. Gerai dirbi ar ne, atlyginimas nesikeis.

Galutinis rezultatas – tie patys pilki žmonės. Kuriuose seksualinį magnetizmą nukerta lygybė, protiniai gebėjimai apsiriboja monotonišku darbu, o susidomėjimo nėra.

Ar tai nutiko netyčia, ar buvo planuota?

Šiandien žmonės gyvena labai monotoniškai.

Darbo dienomis – į darbą, kur darai tą patį veiksmą. Atėjo vakare, pavalgė, pažiūrėjo futbolą ar filmą. Ryte vėl į darbą.

Savaitgaliais - į prekybos centrą, arba pramogauti. Atostogauti – prie jūros ar į kitą kurortą.

Nors mūsų proseneliai ir prosenelės gyveno vienoje vietoje, niekur nejudėdami, jų gyvenimas buvo kur kas įvairesnis.

Metų laikų kaita nustatė griežtą ritmą ir privertė užsiimti įvairia veikla, užtikrinančia išlikimą.

Šiuolaikiniame pasaulyje oras ir sezonas neturi didelės reikšmės. Į darbą reikia eiti bet kuriuo metų laiku.

Prekybos centras dirba vasarą ir žiemą. Net prekės ten nesikeičia – žiemą parduodami pomidorai, apelsinai.

O keliaudami žmonės sukuria įvairovės iliuziją.

Tarkime, kad pramonės sistema buvo pradėta gerų ketinimų dėka.

Tai suteikia tam tikrą nepriklausomybę nuo natūralių procesų.

Daug maisto užauginama, apdorojama ir ilgai laikoma. Niekas nebadauja.

Pramonė gamina plataus vartojimo prekes dideliais kiekiais, kurios tampa pigios ir prieinamos visiems.

Gyvybę palaikančios sistemos – elektra, dujos, vandentiekis, šildymas, kanalizacija – gyvenimą daro labai patogų. Išgyvenimas nereikalauja sunkaus darbo.

Atsilaisvina daug laiko, kurį galima skirti ugdymui, menui, žinioms ir kitokiam tobulėjimui.

Tačiau gyvenime matome visiškai kitokį vaizdą.

Žmonės priversti dirbti beprasmius darbus, kuriuos seniai galėjo pakeisti mašinos ir kompiuteriai.

Ugdymas neatskleidžia gabumų, o priešingai – bando juos slopinti.

Lyčių lygybė, iš pradžių gerokai padidinusi darbo jėgą, virto abipusiu vyrų ir moterų interesų praradimu. Valstybė sąmoningai didina šią netektį įstatymais ir propaganda.

Visuomenę nuolat drebina karai ir krizės, kurios gesina perteklinę gamybą.

Pramoninė sistema sunaudoja didžiulį energijos ir išteklių kiekį, tačiau didžioji dalis produkcijos iškart arba šiek tiek vėliau patenka į šiukšliadėžę.

Neatrodo kaip protinga kūrėjų visuomenė. Labiau panaši į psichiatrinę ligoninę, kur valdžią užgrobė idiotai.

Mes aiškiai matome poveikį. Tai didžiulis pilkų, monotoniškų žmonių skaičius. Juos palaužė darželis, išlavino išsilavinimas, sulygino, privertė atlikti vieną beprasmį veiksmą, vadinant tai profesija.

Žmonės tapo vienodi, žmonės papilkėjo, žmonės tapo kvaili. Tai, ką matome masinėje kultūroje ir propagandoje, skirtoje akivaizdžiam debilui. Nesvarbu, kiek jis turi aukštųjų išsilavinimų.

Šie suformatuoti žmonės padeda sistemai formatuoti jų vaikus. Nors jie patys prisimena, kaip vaikystėje jiems tai nepatiko. Su kiekviena karta jie darosi vis labiau treniruojami, paklusnesni, kvailesni, pilkesni. Energijos lieka vis mažiau.

Įdomu, kam reikėjo iš žmonių sukurti tokią pat pilką kvailą masę?

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas Sauliaus Povilionio asmeninėje Facebook paskyroje