1952 metų vasaros chaosas: nakties, kai NSO užėmė dangų virš uždaros JAV zonos, kronika

Incidentas, įėjęs į istoriją kaip „Vašingtono karuselė“, lieka vienu iš masyviausių dokumentais patvirtintų NSO stebėjimo atvejų, kuris oficialiai klasifikuojamas kaip „neatpažintas“, rašo CNN.

Kas įvyko 1952 m. liepos mėnesį

Viskas vyko 1952 m. liepos 20 ir 27 d. naktį. Trijų objektų – Vašingtono nacionalinio oro uosto, Endriuso ir Bolingo oro bazių – dispečeriai radaruose užfiksavo daugybę nežinomų objektų.

Objektai demonstravo technines charakteristikas, kurios tuo metu buvo neįmanomos aviacijai: jie atliko staigius 90 laipsnių posūkius, sustodavo vietoje ir akimirksniu pasiekdavo viršgarsinį greitį.

Kontaktas su pilotais

Priešintis buvo pakelti reaktyviniai naikintuvai F-94. 

Leitenantas Williamas L. Pattersonas pranešė apie vizualų kontaktą su keturiais ryškiais šviesos šaltiniais, kurie nemirgėjo. Bandydami priartėti, objektai išsiskirstė ir apsupo lėktuvą.

„Jie uždarė žiedą aplink mane“, – pranešė pilotas dispečeriams. Po kelių akimirkų objektai didžiuliu greičiu paliko matomumo zoną.

Radarų ir pilotų parodymai sutapo: tai buvo kieti materialūs objektai, o ne atmosferos reiškiniai.
Oficiali versija ir prieštaravimai

Siekiant numalšinti augančią paniką tarp gyventojų ir spaudoje, JAV karinės oro pajėgos surengė didžiausią spaudos konferenciją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. 

Generolas majoras Johnas Samfordas pareiškė, kad incidento priežastis buvo „temperatūros inversija“ – meteorologinis reiškinys, kai šilto oro sluoksniai iškraipo radaro signalus, sukeldami klaidingus rodmenis.

Tačiau radarų operatoriai kategoriškai atmetė šią versiją. 

Remiantis „Mėlynosios knygos“ (Project Blue Book) projekto ataskaitomis, specialistai tvirtino, kad puikiai atskiria oro sąlygų trukdžius ir signalus iš kietų metalinių objektų. Meteorologai patvirtino, kad tomis naktimis buvo inversija, bet pažymėjo, kad ji buvo per silpna, kad sukurtų tokius aiškius signalus.

Tyrimo rezultatai

Nepaisant oficialaus „Mėlynosios knygos“ projekto uždarymo 1969 m., 1952 m. liepos mėn. incidentai taip ir liko nepaaiškinti ir išlaikė „neatpažintų“ statusą. JAV karinės oro pajėgos pareiškė, kad nėra įrodymų apie nežemišką objektų kilmę ar technologijas, pranokstančias to meto mokslo žinias.

Ši tema išlieka aktuali ir 2025 m.: pagal organizacijos „Americans for Safe Aerospace“ duomenis, pilotų pranešimų apie susidūrimus su neidentifikuotais anomaliniais reiškiniais (UAP) skaičius pasiekė rekordinius rodiklius – daugiau nei 700 atvejų per metus. 

Šių reiškinių, kaip ir 1952 m. įvykių, prigimtis iki šiol nėra nustatyta.

unian.net