„Abrams“ ir „Leopard“ nesuteikė laukto pranašumo Ukrainai: karo veteranas atskleidė skaudžią tiesą apie tankus

Vos tik pasirodžiusi mūšio lauke, bet kuri mašina akimirksniu tampa dronų taikiniu – neretai tankai sunaikinami bepiločių orlaivių spiečių dar gerokai iki tol, kol pasiekia susirėmimo liniją. 

Kiek efektyvūs ir reikalingi tankai yra dabar, ar įmanoma juos modernizuoti kovai su dronais ir kokia ateitis laukia šių kelių milijonų eurų vertės mašinų? 

Interviu UNIAN savo įžvalgomis pasidalijo Rusijos–Ukrainos karo veteranas, atsargos majoras Oleksijus Getmanas.

Kodėl nepateisino vilčių Vakarų „Abrams“ ir „Leopard“?

Gavusi vakarietiškus tankus „Abrams“ ir „Leopard“, Ukraina labai džiaugėsi ir tikėjosi, kad ši technika suteiks apčiuopiamą pranašumą fronte. Tačiau realybė pasirodė kitokia: šie tankai yra lygiai taip pat pažeidžiami kaip ir sovietinės ar ukrainietiškos gamybos technika.

Nepaisant to, karinis ekspertas pabrėžia, kad teigti, jog tankai apskritai tapo nebereikalingi – neteisinga. Kol kas nėra kito ginklo, galinčio juos pakeisti vykdant specifines užduotis:

Gynybos linijos pranašumas: būtent tankai pralaužia koridorių priešo gynyboje – ten, kur dėl stiprios ugnies negali prasiveržti mažos pėstininkų grupės.

Ugnies galia po šarvu: tai didelė šarvuota mašina, kurios ugnies jėga leidžia pralaužti net ir stipriai įtvirtintas priešo pozicijas.

Paklaustas, kodėl Vakarų (pavyzdžiui, Vokietijos) generolai Miuncheno saugumo konferencijoje taip griežtai atmetė buvusio „Google“ vadovo Erico Schmidto teiginį, kad tankai mūšio lauke nebeveiksmingi, O. Getmanas įvardija labai praktišką priežastį – verslo interesus:

„Jie tiesiog negali to pripažinti. Vokietija dėjo milžiniškas viltis į savo tankus, juos perka visas pasaulis. 

Jei šalies karinė vadovybė oficialiai pareikštų, kad tankai tapo neefektyvūs, pasirašyti milijardiniai kontraktai būtų nedelsiant nutraukti, o rinkos – prarastos. Todėl jie bus priversti ginti tankų efektyvumą, net jei patys puikiai supranta realybę.“

Nuotolinis valdymas: ar tankas gali tapti dideliu dronu?

Atsižvelgiant į tai, kad fronte jau dabar veikia dirbtinio intelekto valdomi dronai, kyla klausimas, ar įmanoma visiškai automatizuoti ir tokį sudėtingą aparatą kaip tankas. O. Getmano teigimu, techniškai tai padaryti nėra sudėtinga – kur kas sunkiau sukurti efektyvią taktiką.

Dar prieš karo pradžią Ukrainos Charkivo V. Malyševo vardo gamyklos vadovybė kalbėjo apie tai, kad geriausias būdas apsaugoti tanko įgulą – fiziškai ją iškelti iš pačios mašinos. Pultu valdomas tankas technologiškai nėra sudėtingesnis už sparnuotąją raketą ar droną, nes šiuolaikinė elektronika lengvai gali valdyti variklį, keisti važiavimo kryptį bei nutaikyti ginklą.

Sunkiausia užduotis – pasiekti, kad nuotoliniu būdu valdomas tankas veiktų taip pat efektyviai ir lanksčiai, kaip ir valdomas patyrusios įgulos viduje.

Ateities tankai: greitis vietoj sunkių šarvų

Nors šiandien tūkstančius dolerių kainuojantis dronas gali lengvai sunaikinti milijonus kainuojantį tanką, gamybos pramonė negali sustoti akimirksniu dėl pasirašytų valstybinių užsakymų ir gresiančių milžiniškų baudų. 

Visgi, patys tankai neišvengiamai keisis.

Jei Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji britų tankai buvo milžiniški ir lėti, vėliau jie mažėjo ir greitėjo. Ateities tankų kartos greičiausiai pasižymės šiomis tendencijomis:

Visiškas bepilotis valdymas: įgulų saugumas bus užtikrinamas jas paliekant užnugaryje prie valdymo pultų.

Šarvų mažinimas: nebelieka prasmės dėti milžiniško svorio šarvų, kurie vis tiek neapsaugo nuo šiuolaikinių ginklų. Ateities tankai bus lengvi, saugantys tik nuo skeveldrų.

Ypatingas greitis: didžiausias dėmesys bus skiriamas greičiui ir manevringumui, kad mašina taptų kuo sunkiau apšaudomu taikiniu.

Sukurti visiškai „nežeidžiamo“ tanko ar kito ginklo neįmanoma – jei toks egzistuotų, karas iškart pasibaigtų, reziumuoja veteranas.

Šaltinis: UNIAN.net