Analitikai paaiškino, kodėl "dalinė mobilizacija" nepadės Putinui laimėti karo

Rugsėjo 21 d. paskelbta dalinė mobilizacija sukurs papildomų pajėgų, tačiau jos nebus veiksmingos ir sukels didelių vidinių ir socialinių nuostolių.

Rugsėjo 25 d. ataskaitoje Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai teigia, kad V. Putinas nesistengė parengti Rusijos gyventojų karui ir mobilizacijai.

"Kad mobilizacija turėtų reikšmingą poveikį, net ir ilgalaikėje perspektyvoje, V. Putinas turės ištaisyti esminius Rusijos karinio personalo ir įrangos sistemos trūkumus.

Jo veiksmai iki šiol rodo, kad jam kur kas labiau rūpi, kaip į mūšio lauką nugabenti (mobilizuotųjų - UNIAN) kūnus, o ne ištaisyti šiuos esminius trūkumus", - sakoma ISW ataskaitoje.

Nuo 2008 m. Rusijos ginkluotosios pajėgos nesudarė sąlygų veiksmingai mobilizuoti rezervistų, kurie leistų greitai mobilizuoti daug žmonių, teigia ekspertai.

Kai dauguma šalių, reformuodamos savo ginkluotąsias pajėgas, perėjo prie sutartinės tarnybos, V. Putinas pasielgė taip pat, tačiau kartu paliko šaukimą į kariuomenę, sutrumpindamas tarnybos laiką iki 1 metų.

Dėl šios priežasties Rusijos kariuomenė perėjo prie hibridinio modelio, kuriame derinami šauktiniai ir profesionalūs kariai.

Rusijos kariuomenė tapo profesionalių karių savanorių ir kasmetinių šauktinių mišiniu.

"Pirmenybės teikimas profesionalioms pajėgoms ir šauktinių nuvertinimas tikriausiai lėmė mobilizacijai reikalingų biurokratinių struktūrų žlugimą.

Mobilizacija visada yra biurokratiškai sudėtinga.

Tam reikia, kad vietos pareigūnai visoje šalyje gerai atliktų šią užduotį, o to jie tikriausiai niekada nedaro ir retai kada repetuoja, jei išvis repetuoja.

Biurokratinei infrastruktūrai, reikalingai didelio masto šaukimui į kariuomenę vykdyti, palaikyti reikia didelio aukščiausio lygio dėmesio - dėmesio, kurio Rusijoje tikriausiai nebuvo skiriama pastaruosius 15 metų", - pabrėžia JAV analitikai.

Tuo pat metu V. Putino informacinės klaidos dėl "specialiosios karinės operacijos", o ne karo, nesukūrė Rusijoje informacinės aplinkos, kuri leistų parengti gyventojus mobilizacijai.

Tai ypač svarbu, nes Rusijos teritorijoje nėra Ukrainos ar NATO karinių pajėgų ir Rusijos gilumoje nėra invazijos grėsmės.

Tai ne 1812, 1914 ar 1941 m., o veiksniai, kurie skatino gyventojų mobilizaciją ankstesniuose Rusijos karuose, šiame agresijos kare paprasčiausiai neegzistuoja, kad ir kaip V. Putinas jį pristatytų savo žmonėms.

Todėl mobilizacijos procesas Rusijoje bus bjaurus, rezervistų kokybė prasta, o jų motyvacija kovoti tikriausiai dar prastesnė, teigia analitikai.

"Problemos, trukdančios V. Putinui sutelkti rusus kovai, yra tokios gilios ir esminės, kad jis negalės jų išspręsti per artimiausius mėnesius, o gal ir metus.

Ši mobilizacija neturės jokios įtakos karo eigai 2022 m. ir tikriausiai neturės jokios įtakos Rusijos gebėjimui išlaikyti dabartinį pastangų lygį 2023 m.", - pažymėjo ISW.

Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad Rusijai teks spręsti logistines ir administracines problemas, norint sutelkti 300 000 karių, kurie vargu ar bus pasirengę kovai per kelis mėnesius.

Ekspertai pažymi, kad net ir tokia ribota mobilizacija būtų labai nepopuliari tarp dalies Rusijos gyventojų, todėl V. Putinas, tikėdamasis sukurti reikiamą kovinę galią, smarkiai rizikuoja politiniu požiūriu.

Taip pat pažymima, kad šis žingsnis iš esmės reiškia pripažinimą, jog Rusija išnaudojo savanorių, norinčių kovoti Ukrainoje, atsargas.

Rugsėjo 25 d. keliuose Rusijos regionuose, ypač Dagestane, Kabardoje ir Jakutijoje, prasidėjo masiniai protestai prieš mobilizaciją.

Žiniasklaidos duomenimis, dauguma protestuotojų buvo moterys - motinos ir vyrų, gavusių šaukimus į mobilizaciją, žmonos.