Kasyklą plėtoja bendrovė "Sociedade Mineira de Catoca", kurios 41 proc. akcijų priklauso Angolos nacionalinei bendrovei "Endiama".
"Alrosa" valdo panašų akcijų paketą.
Dar 18 proc. akcijų priklauso bendrovei LL International Holding B.V.
Pasak laikraščio, Angolos valdžios institucijos jau keletą mėnesių bando atsikratyti Rusijos bendrovės dalyvavimo bendroje įmonėje, nes jos išgauti deimantai tapo "toksiški" pardavimui.
Endiama prezidentas Ganga Junior sakė, kad Alrosos dalyvavimas kenkia telkinio plėtotojo autoritetui tarptautinėje rinkoje, o daugelis bankų dėl tokio bendradarbiavimo atsisako su jais dirbti.
Rusijos bendrovė išreiškė pasirengimą pasitraukti iš projekto, bet tik su sąlyga, kad už investicijas bus išmokėta piniginė kompensacija.
Tačiau Luanda atmetė išmokų galimybę, pažymėdama, kad kasykla yra "Angolos paveldas", todėl šalis niekam nėra skolinga, o "Alrosa" privalo pasitraukti "nedelsiant ir be jokių reikalavimų".
Sausio viduryje Angola išsiuntė delegaciją į Dubajų susitikti su Rusijos pareigūnais, kad dar kartą pabandytų atblokuoti sandorį.
Kaip vienas iš variantų svarstomas "Alrosa" išvykimas iš šalies su garantija, kad ji grįš, kai ateityje bus panaikintos sankcijos.
Tačiau Maskva tokį pasiūlymą vertina įtariai, atsižvelgdama į Angolos suartėjimą su JAV.
Katoka užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal indėlius.
Apskaičiuota, kad 2019 m. kasyklos atsargos siekė 120 mln. karatų. Katoka kasmet išgauna apie 6,8 mln. karatų deimantų.
Sausio 3 d. ES į juodąjį sąrašą įtraukė "Alrosa", taip pat jos generalinį direktorių Pavelą Marinychevą.
Tai įvyko atsižvelgiant į draudimą importuoti Rusijos deimantus, kuris buvo įvestas kaip 12-ojo sankcijų paketo dalis ir įsigaliojo sausio 1 d.
JAV įtraukė bendrovę "Alrosa" į blokuojamų objektų sąrašą dar 2022 m. balandį, praėjus pusantro mėnesio po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Bendrovei "Alrosa" tenka 28 proc. pasaulinės deimantų gamybos.
Daugiau kaip 60 proc. bendrovės akcijų priklauso valstybei. Angoloje "Alrosa" veiklą vykdo nuo 1992 m.
Rašyti komentarą