Dabar, rusams bandant palikti tėvynę po to, kai Vladimiras Putinas paskelbė "dalinę" mobilizaciją, bent dvi iš jų tai išplečia ir prieglobsčio prašantiems asmenims.
Tuo tarpu Europos Komisijos atstovas spaudai - paklaustas apie likusią ES dalį - atsakė, kad kiekviena šalis pati sprendžia, ar suteikti rusams pabėgėlio statusą.
Jis pridūrė, kad vyksta diskusijos su ES valstybėmis, kad būtų pasiekta bendra pozicija.
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad pranešimai apie šaukiamojo amžiaus vyrų išvykimą iš Rusijos po V. Putino įsakymo yra "uždrausti".
Trečiadienį kalbėjęs Estijos vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino "kolektyvine Rusijos piliečių atsakomybe" ir teigė, kad įsileidžiant bėgančius nuo galimos tarnybos kariuomenėje asmenis būtų pažeistos Maskvai skirtos Europos Sąjungos sankcijos.
"Naujausias Putino žingsnis tam tikra prasme sustiprina mūsų iki šiol taikytas sankcijas, nes, tikiuosi, tai padidins gyventojų nepasitenkinimą", - L. Laanemetso žodžius citavo BNS.
"Į frontą siunčiami nebe tik profesionalūs kariai, žmonės iš atokių regionų ar nuteistieji, bet norima, kad visi būtų paversti patrankų mėsa", - sakė jis.
Šalies užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu sakė "Reuters" elektroniniame laiške: "Atsisakymas atlikti savo pilietinę pareigą Rusijoje ar noras ją atlikti nėra pakankamas pagrindas suteikti prieglobstį kitoje šalyje".
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius socialiniame tinkle "Twitter" rašė, kad jų atsisakymas susijęs su saugumo sumetimais.
"Dėl saugumo sumetimų Latvija neišduos humanitarinių ar kitų rūšių vizų tiems Rusijos piliečiams, kurie vengia mobilizacijos", - rašė E. Rinkevics.
Lietuvos vidaus reikalų ministerija teigė, kad kiekvienas prieglobsčio suteikimo atvejis bus vertinamas atskirai, tačiau pridūrė, kad šalis "neturi tikslo ir galimybių išduoti vizas humanitariniais pagrindais visiems jų prašantiems Rusijos piliečiams".
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad "šaukimas į kariuomenę nėra pakankama" priežastis rusams gauti prieglobstį jo šalyje, kuri ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu.
"Mes, kaip Europos Sąjunga, iš esmės solidarizuojamės su Rusijos piliečiais, kurie turi drąsos ir narsos parodyti savo nepritarimą tam, ką daro režimas, ypač kai kalbama apie šį neteisėtą karą Ukrainoje, ir ypač tokiomis aplinkybėmis, kaip karas, kaip cenzūra ir kitos ribojančios priemonės, kurios buvo įvestos, kalbant apie žodžio laisvės, žiniasklaidos laisvės, laisvės reikšti kitokią nuomonę, nei oficialioji propaganda bruka žmonėms, ribojimą ir varžymą", - sakė ES Komisijos atstovas spaudai Peteris Stano.
"Taip pat užjaučiame tas Rusijos šeimas, kurios baiminasi dėl savo sūnų, brolių ar tėvų, siunčiamų mirti beprasmiškame kare, neteisėtame kare.
Taigi jaučiame šiems žmonėms ir į tai atsižvelgia bei diskutuoja Europos Sąjungos ministrai."
"Esmė ta, kad mes žinome apie padėtį. Tai jau vyksta. Nuo šios invazijos pradžios pusė milijono rusų paliko šalį. Išvyksta patys šviesiausi, talentingiausi žmonės, bet jie rado savo vietą arba Europoje, arba pasaulyje.
Ir mes sprendžiame šią problemą ir tariamės, kaip būtent geriausiai parodyti savo solidarumą, taip pat užtikrinti valstybių narių saugumą ir apsaugą."
Pelno nesiekiančios organizacijos "OK Russians" skaičiavimais, nuo karo pradžios vasario mėn. iš Rusijos išvyko daugiau kaip 300 000 žmonių.
Trečdalis bėgančiųjų iš Rusijos, organizacijos apklausų duomenimis, išvyko į Turkiją, Gruziją ir Armėniją.
Dauguma jų - jauni 25-34 metų amžiaus žmonės, o tik 14 proc. išvykusiųjų buvo vyresni nei 45 metų.
Apie 68 % respondentų sakė OK Rusiją palikę "visam laikui arba ilgam".
Tuo tarpu 90 proc. išvykusiųjų, organizacijos duomenimis, dalyvavo politikoje, o 55 proc. teigė, kad prieš išvykdami jautė tam tikrą politinį spaudimą Rusijoje.
Taip pat skaitykite
