Ar Vladimiro Putino „atsakas“ į Melanijos Tramp laišką gali tapti paskutiniu lašu, perpildančiu kantrybės taurę?

(1)

Apžvalgininkas Markas Thiessenas („The Washington Post“) mano, kad Kremlių valdantis diktatorius jau dabar turi būti priverstas sėsti prie taikos derybų stalo. Rugpjūčio 15-ąją JAV pirmoji ponia Melania Trump išsiuntė jautrų laišką Vladimirui Putinui, ragindama jį nutraukti karą dėl vaikų, kenčiančių nuo Rusijos pradėtos plataus masto agresijos.

WP apžvalgininkas ragina priversti Kremlių siekti  taikos

„Kiekvienas vaikas savo širdyje nešiojasi tas pačias tyliai skambančias svajones... Jie svajoja apie meilę, galimybes ir apsaugą nuo pavojų. 

Pone Putinai, jūs vienas galite sugrąžinti jų melodingą juoką. 

Gindami šių vaikų nekaltumą, jūs pasitarnautumėte ne tik Rusijai, bet ir visai žmonijai“, – rašė pirmoji ponia.

Tačiau rugpjūčio 28-ąją Putino „atsakymas“ buvo masinis smūgis Kyjivui, per kurį žuvo daugiau nei 20 žmonių, buvo apgriauti gyvenamieji namai ir vaikų darželis.

Thiesseno teigimu, tai buvo ne tik įžeidimas Melanijai Trump, bet ir pačiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris savo žmonos laišką asmeniškai perdavė Putinui per jų susitikimą Aliaskoje.

„Putino smūgis praėjusią savaitę buvo kitoks – tai buvo signalas Trumpui ir Europos lyderiams, susirinkusiems Baltuosiuose rūmuose. 

Be ukrainietiškų taikinių, Rusija atakavo ir ES diplomatines atstovybes Kyjive, ir Didžiosios Britanijos tarybos biurus“, – rašo apžvalgininkas.

Taip pat buvo smogta toli už fronto linijos esančiam JAV elektronikos gamintojo „Flex Ltd.“ fabrikui.

Thiessenas primena, kad Trumpas davė Putinui daug progų įrodyti, jog šis nori taikos. 

Tačiau skirtingai nei Irano atveju, kai Trumpo nustatytą terminą pažeidę Teherano lyderiai sulaukė Izraelio smūgių ir JAV operacijos „Vidurnakčio kūjis“, Kremlius terminus ignoravo.

Ukraina, anot apžvalgininko, nuolat vykdė Trumpo reikalavimus dėl paliaubų, tačiau Putinas juos vis atmesdavo. 

Nors Zelenskis kelis kartus sutiko su JAV siūlomomis sąlygomis, įskaitant visišką ir besąlygišką ugnies nutraukimą, Kremlius atsisakė derėtis.

„Pusę metų antrąją kadenciją einantis Trumpas suteikė Putinui visas galimybes parodyti gerą valią. 

Bet Rusijos lyderis atsakė barbariškais bombardavimais. 

Putino smurtas įrodo – jis nesustos savanoriškai. Jį reikia priversti. Tad metas pradėti prievartinę taiką“, – apibendrina Thiessenas.

Šaltinis: unian.net

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder