Armėnijos planus pasitraukti iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos Marija Zacharova pavadino Rusijos įžeidimu

"Kartu negalime nesukelti nerimo dėl kontrproduktyvios, ultimatyvios ir kartais įžeidžiančios retorikos, kuri šiandien vyrauja Armėnijos vadovybės pareiškimuose organizacijos klausimu ir yra tiesiog primetama Armėnijos visuomenei", - TASS citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.

Ji pridūrė, kad Rusijos Federacija niekada neabejoja kitų šalių teise pasirinkti savo užsienio politikos kursą, tačiau laiko nepriimtinu "žeminantį požiūrį" į žmonių darbą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje.

"Nuoseklus kai kurių Armėnijos elito atstovų noras aptarti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos veiksmingumą už šios organizacijos ribų, nors tam yra visi mechanizmai, formatai ir būdai", - reziumavo M. Zacharova.

Dieną prieš tai Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad respublika pasitrauks iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, jos vadovybė neapibrėš, kaip ji mato šalies suverenios teritorijos ribas.

Pasak N. Pašiniano, Jerevanas gavo patikinimą, kad ji pasirengusi pasienyje su Azerbaidžanu dislokuoti taikdarius, tačiau organizacija nenurodė, kur ta siena eina. "Dabar mes prašome, tikimės, reikalaujame, kad mūsų gerbiami Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos partneriai atsakytų į klausimą, kokia yra atsakomybės zona Armėnijoje", - sakė Pašinianas.

Jis priminė, kad prieš Armėnijos karą su Azerbaidžanu Kalnų Karabache Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija ir Rusija išreiškė "aiškią poziciją", kad suvereni Armėnijos teritorija yra "raudona linija" Maskvai ir organizacijai.

"Tačiau kai per Azerbaidžano invaziją 2021 m. gegužę Armėnija užfiksavo, kad "raudonoji linija" buvo peržengta, Chartijoje nurodytų žingsnių CSTO nesilaikė", - pabrėžė Pašinianas.

Jis pridūrė, kad po to Azerbaidžanas atnaujino karo veiksmus 2021 m. lapkritį ir 2022 m. rugsėjį.

Vasario pabaigoje Armėnijos ministras pirmininkas pareiškė, kad respublikos narystė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos yra "įšaldyta", nes ji Jerevanui faktiškai neveikia.

Vėliau organizacijos sekretoriatas ir Kremlius pareiškė, kad iš Jerevano negavo oficialaus pareiškimo dėl narystės įšaldymo.

Pašinianas ne kartą kritikavo Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, kad ji nesugebėjo apsaugoti Armėnijos nuo Azerbaidžano agresijos per Karabacho karą, kuris baigėsi 2023 m. rugsėjį, kai Kalnų Karabachas perėjo Baku kontrolėn.

Dėl to daugiau kaip 100 000 regiono armėnų gyventojų buvo priversti jį palikti. Nepripažinta Kalnų Karabacho Respublika (KKR), egzistavusi nuo 1991 m., 2024 m. sausio 1 d. iširo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Armėnijos pasitraukimas iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos neatitinka Jerevano interesų.

Pasak V. Putino, respublikos nedalyvavimas organizacijos renginiuose susijęs su "tam tikrais procesais" Jerevane, bet ne su "noru ar nenoru tęsti darbą" asociacijoje.