Artimuosiuose Rytuose – pavojinga eskalacija: Rusija prikišo nagus prie smūgių JAV karinėms bazėms. Izraelis smogia „Hezbollah“ (papildyta)

Gyventojams nurodyta evakuotis, o sausumos susirėmimai Pietų Libane jau nusinešė pirmąsias aukas.

Padėtis regione sparčiai kinta, JAV ir Izraeliui vykdant masinę oro kampaniją, o Iranui bandant atsakyti pasitelkiant sąjungininkų pagalbą.

Rusijos ir Kinijos vaidmuo konflikte

Rusijos žvalgybinė parama: JAV pareigūnai praneša, kad Maskva reguliariai perduoda Teheranui palydovinės žvalgybos duomenis. Tai leidžia Iranui itin tiksliai taikytis į JAV karinius objektus, laivus ir valdymo centrus. Analitikų teigimu, Rusija tai vertina kaip atsaką už JAV paramą Ukrainai.

Kinijos faktorius: Pasirodė pranešimų, kad Pekinas ruošiasi teikti Iranui finansinę paramą bei tiekti atsargines raketų dalis. Nors Kinija nori užtikrinti naftos tiekimo saugumą per Hormūzo sąsiaurį, jos įsitraukimas rodo ryškėjantį naują globalų aljansą.

Operacija „Epic Fury“: JAV ir Izraelio smūgiai

Baltieji rūmai prognozuoja, kad operacija truks dar 4–6 savaites. Pagrindiniai tikslai:

• Visiškas Irano raketų programos sunaikinimas.
• Branduolinių ambicijų užkardymas.
• Karinių jūrų pajėgų sutriuškinimas (jau nuskandinta per 30 laivų).

Karinė statistika:

JAV per pirmąją savaitę atakavo daugiau nei 3000 taikinių.

Izraelis vien per penktadienį Vakarų Irane smogė 400 objektų, medžiodamas likusius balistinių raketų paleidimo įrenginius.

Iranas atsako dronų ir raketų salvėmis, įskaitant uždraustos kasetinės amunicijos naudojimą prieš Izraelį.

Situacija Persijos įlankos šalyse

Iranas išplėtė oro kampaniją prieš kaimynines valstybes:

Kataras: Penktadienį atakuotas 10 dronų (9 numušti).

Kuveitas: Per dronų smūgį operaciniam centrui žuvo 6 JAV kariai.

Grėsmė ES: Iranas įspėjo, kad bet kuri ES šalis (pvz., Prancūzija ar Italija), prisijungusi prie atakų, taps „teisėtu taikiniu“.

Diplomatinis fonas ir humanitarinė krizė

Nors V. Putinas oficialiai pasisako už „neatidėliotiną ugnies nutraukimą“, realūs veiksmai rodo paramą Teheranui. 

JT generalinis sekretorius įspėja apie nevaldomą padėtį, kuri kainuoja apie milijardą dolerių per dieną ir kelia milžinišką pavojų pasaulio ekonomikai. 

Pranešama apie 1332 žuvusius Irano civilius, tačiau šie skaičiai nėra galutinai patvirtinti.

Šaltinis: 15min.lt (BNS, Reuters, CNN, WP inf.): Karas Irane – naujausi įvykiai (2026-03-07)

Kariniai veiksmai Irane ir JAV pozicija

JAV ir Izraelio pajėgos praneša apie sėkmingą operaciją prieš Irano priešlėktuvinę gynybą – teigiama, kad sunaikinta apie 80 proc. šalies oro gynybos pajėgumų ir raketų paleidimo sistemų. 

Nors intensyvumas šiek tiek mažinamas dėl logistinių priežasčių, operacija gali tęstis dar kelias savaites, kol bus visiškai neutralizuotos Revoliucinės gvardijos bazės.

Donaldas Trumpas pareiškė, kad kariniai veiksmai vyksta greičiau nei planuota, tačiau jis neskuba sėsti prie derybų stalo su dabartine Irano valdžia. 

Jis leido suprasti, kad JAV tiesiogiai dalyvaus formuojant naują Irano vadovybę, o bet kokie bandymai perimti valdžią be Amerikos pritarimo bus malšinami karine jėga.

Grėsmė energetikai ir nauji regioniniai žaidėjai

Konfliktas pradeda veikti ir pasaulinę energetikos rinką. Nors kol kas vengiama tiesioginių smūgių į Irano naftos telkinius (siekiant išvengti globalaus ekonominio šoko), Izraelis ir JAV jau atakuoja naftos saugyklas ir perdirbimo gamyklas Kišo saloje. 

Tai rimtas perspėjimas Iranui, kuris kasdien tiekia apie 2 mln. barelių naftos, daugiausia Kinijai.

Irano strategijos dalis – sėti chaosą visame regione

Netikėtu įtampos tašku tapo Azerbaidžanas. 

Į Nachičevanės regioną (Ilhamo Alijevo giminės tėvoniją) nukrito keli bepiločiai orlaiviai. Nors sklando teorijos, kad tai galėjo būti Izraelio provokacija, siekiant įtraukti Azerbaidžaną į karą, labiau tikėtina, kad tai Irano strategijos dalis – sėti chaosą visame regione. 

Alijevas šį įvykį pavadino teroro aktu, tačiau pabrėžė, kad į tiesioginius kovos veiksmus šalis kol kas nesivels.

Vidaus politika ir visuomenės nuotaikos

Tiek Izraelyje, tiek JAV kariniai veiksmai persipina su vidaus politikos žaidimais. D. Trumpas aktyviai remia Benjaminą Netanyahu, netgi ragindamas Izraelio prezidentą suteikti jam malonę teisiniuose procesuose, kad šis galėtų visą dėmesį skirti karui.

Tuo tarpu Irano viduje stebima sumaištis. Nors pasirodo pranešimų apie pasyvų režimo struktūrų sabotažą, masiniai protestai dar neprasidėjo, nes žmonės bijo bombų ir blokuotų miestų gatvių. 

Didžiausia baimė Irane – galima šalies fragmentacija ir pilietinis karas, kuriame galėtų susidurti Irako šitai ir kurdai, remiami išorinių jėgų.

Šaltinis: BNS, Reuters, CNN, WP inf.