Astronomai atrado milžinišką planetą, kuri skrieja aplink mažą žvaigždę

Kalbama apie žvaigždę TOI-6894, kuri yra maždaug 240 šviesmečių atstumu nuo Žemės, Liūto žvaigždyne. 

Apie tai rašo „The Independent“.

Šios žvaigždės masė sudaro tik penktąją mūsų Saulės masės dalį. 

Pagal šiuolaikinius modelius, tokio dydžio žvaigždės paprastai turi mažesnes planetas, panašias į Žemę ar Marsą. 

Tačiau planeta, atrasta TOI-6894 orbitoje, yra tokio dydžio kaip Saturnas, antra pagal dydį planeta mūsų saulės sistemoje.

Toks atradimas liudija apie mažiausią žinomą žvaigždę, turinčią tokią didelę planetą. 

Todėl toks disonansas kelia abejonių dėl mūsų supratimo apie planetų susidarymą aplink žvaigždes, priduriama straipsnyje.

„Klausimas, kaip tokia maža žvaigždė gali turėti tokią didelę planetą, yra vienas iš tų, kuriuos kelia šis atradimas, ir mes dar neturime atsakymo“, – pažymėjo astronomė Edward Bryant iš Warwicko universiteto Anglijoje, pagrindinė tyrimo, paskelbto trečiadienį žurnale „Nature Astronomy“, autorė.

Pažymima, kad planetos už mūsų saulės sistemos ribų vadinamos egzoplanetomis. 

Planeta, skriejanti aplink TOI-6894, yra dujų milžinė, panaši į Saturną ir Jupiterį mūsų saulės sistemoje, o ne uolėta planeta, kaip Žemė.

„The Independent“ paaiškino, kad planetų sistemos gimimas prasideda nuo didelio dujų ir dulkių debesies, vadinamo molekuliniu debesiu, kuris savo gravitacijos veikiamas suspaudžiasi ir suformuoja centrinę žvaigždę.

„Mažose dulkių ir dujų debesyse sunku susidaryti milžiniškai planetai. Taip yra todėl, kad milžiniškai planetai susidaryti reikia greitai suformuoti didelį planetos branduolį, o tada greitai sukaupti (akumuliuoti) didelį dujų kiekį virš šio branduolio. 

Tačiau tam yra tik ribotas laikas, kol žvaigždė pradeda šviesti ir diskas greitai išnyksta.

Manome, kad mažoms žvaigždėms tiesiog trūksta masės, kad pakankamai greitai susidarytų milžiniška planeta, kol diskas išnyks“, – pažymėjo mokslininkas-ekzoplanetologas ir tyrimo bendraautorius Vincentas Van Eilenas iš Londono universiteto koledžo Mullard kosmoso mokslų laboratorijos.

Verta paminėti, kad nė viena žinoma planeta nėra didesnė už savo žvaigždę, taip pat ir šiuo atveju. 

Saulės skersmuo yra 10 kartų didesnis už didžiausios mūsų Saulės sistemos planetos, būtent Jupiterio, skersmenį. 

Tuo tarpu TOI-6894 skersmuo yra tik 2,5 karto didesnis už vienintelės žinomos planetos skersmenį.

Todėl žvaigždė yra raudonasis nykštukas – mažiausias įprastos žvaigždės tipas ir žinomiausias tipas Paukščių Tako galaktikoje.

„Atsižvelgiant į tai, kad šios žvaigždės yra labai paplitusios, galaktikoje gali būti daug daugiau milžiniškų planetų, nei mes manėme“, – pridūrė Bryant.

Savo ruožtu Eilenas pabrėžė:

„Šie atradimai rodo, kad net mažiausios visatos žvaigždės kai kuriais atvejais gali suformuoti labai dideles planetas. Tai verčia mus persvarstyti kai kurias planetų susidarymo teorijas“.

Dabar mokslininkai tikisi, kad galės geriau suprasti planetos sudėtį, remdamiesi savo stebėjimais, kurie turėtų vykti kitais metais naudojant Jameso Webbo kosminį teleskopą.

„Tikimės, kad ji turi masyvų branduolį, apsuptą dujų sluoksniu, sudarytu daugiausia iš vandenilio ir helio“, – sakė Bryantas.