Atsitiktinumai ir sutapimai, sukrėtę valstybių ekonomikas

Istorijoje būta pavyzdžių, kai iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų aplinkybių sutapimas šalyje sukeldavo rimtas ekonomikos krizes.

El Ninjas prieš žmogų (Peru, 1973 m.)

XX a. 8-ojo deš. pradžioje vietinės rūšies ančiuviai (visuose pasaulio vandenyse gyvenančios žuvytės) Peru buvo vienu iš pagindinių valiutos šaltinių. Tačiau 1972 m. nesaikingai žvejybai padarė galą gamtos kataklizmas:

Ramiojo vandenyno jūros srovių pasikeitimas, žinomas kaip El Ninjas, katastrofiškai sumažino ančiuvių populiaciją, ir sužvejojami ančiuvių kiekiai sumažėjo 10 kartų - nuo 12 mln. tonų 1971-iais iki 1,2 mln. 1973-iais.

Smarkiai sumažėjo ir paukščių, kurie maitindavosi ančiuviais. O Peru ekonomikai paukščių mėšlas guanas buvo itin svarbus kaip trąša. Tad dėl guano trūkumo žemės ūkio gamyba Peru 8-ame dešimtmetyje labai smuko, o valstiečiai nuskurdo.Tai tapo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių 1980 m. buvo nuversta 12 metų valdžiusi karinė chunta.

„Tekilos efektas" (Meksika, 1994 m.)

Ispaniškas posakis „tekilos efektas" dažnai verčiamas kaip „domino efektas". Bet jį galima interpretuoti ir šiek tiek kitaip. „Domino efekto" esmė yra susijusių įvykių grandinė, o „tekilos efektas" - situacija, kai daugybė palyginti nereikšmingų ir ne visada susijusių įvykių sukelia rimtų problemų. Taip 1994 m ir nutiko Meksikos ekonomikai.

Metų pradžioje Čiapaso provincijoje prasidėjo sukilimas, kai buvo nužudytas vienas iš kandidatų į šalies prezidentus.

Tuo metu JAV FRS (Federalinio rezervo sistema) gerokai padidino bazinę palūkanų normą, kad doleris taptų patrauklesne valiuta investicijoms. Visa tai sumažino investuotojų pasitikėjimą Meksikos ekonomika ir dėl to daug kapitalo išplaukė iš šalies.

Kad kapitalą sulaikytų, kadenciją baigiančio prezidento Karloso Salinaso (Carlos Salinas) administracija išleido doleriais išperkamas obligacijas. Meksikos pesas, tvirtai susietas su doleriu, buvo akivaizdžiai pervertintas, bet Centrinis bankas palaikė jo kursą, leisdamas rezervus, o vyriausybė didino skolų naštą.

Vis dėlto per 1994 m. lapkritį iš šalies išplaukė apie 3 milijardus dolerių, iš jų vos per vieną dieną, lapkričio 18-ąją - 1,6 mlrd. Galop gruodį pesas buvo „paleistas į laisvę", jo kursas krito.

Šalies BVP 1995 m. sumažėjo 6,2 proc., infliacija pasiekė 35 proc., nedarbas išaugo nuo 3,7 iki 6,2 proc., realus darbo užmokestis sumažėjo 20 proc., ir pasiekė buvusį lygį tik po 10 metų.

Šalį iš dalies išgelbėjo tarptautinės paskolos, kurių bendra apimtis siekė 50 mlrd. dolerių (mainais į griežtas biudžeto taupymo priemones ir finansų sistemos pertvarką). Meksikos ekonomika pradėjo atsigauti 1996-aisiais devalvavus nacionalinę valiutą ir padidinus eksportą.

„Kazinomika" (Suomija, XX a. paskutinis dešimtmetis)

9-ą dešimtmetį Suomijai atsisakius reguliuoti finansų rinką, padidėjo užsienio investicijų srautas ir staigiai išaugo vietos bankų skola užsienio kreditoriams.

Šalies bankai, pritraukdami pigius kreditus iš užsienio, leidosi į finansines spekuliacijas ir dideles investicijas į rizikingus projektus.

Šis laikotarpis buvo pavadintas „kazinomika": bankų veiksmai labiau priminė lošimą kazino negu apgalvotas konservatyvias investicijas.

Todėl 10-ojo deš. pradžioje žlugo stambūs bankai SKOP ir STS, o pastarasis buvo žinomas kaip socialistų partijos politikų ir profsąjungų bosų „kasa": jie skolindavosi dideles sumas savo, kaip paaiškėjo vėliau, nevykusiems verslo projektams.

Bankų žlugimas galėjo sukelti visos Suomijos finansų sistemos krachą, todėl vyriausybė buvo priversta skirti dešimtis milijonų Suomijos markių bankams gelbėti ir restruktūrizavo visą bankų sistemą.

 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder