Atskleista viena didžiausių Žemės paslapčių - kaip egiptiečiai gabeno akmenis piramidėms statyti

Didžiąją piramidę sudaro daugiau kaip 2,3 mln. kalkakmenio ir granito blokų - kiekvienas jų sveria apie dvi tonas. Mokslininkai dabar mano, kad senovės civilizacija naudojo Nilo intaką, kad padėtų jiems gabenti didžiulius akmenis į dykumą.

Siekdama įrodyti savo teoriją, tyrėjų komanda pradėjo nuo penkių suakmenėjusio dirvožemio mėginių iš Gizos užliejamos lygumos tyrimo. Tuomet Prancūzijos laboratorijoje juose buvo ištirtos žiedadulkės ir augmenija, paprastai aptinkama aplink Nilą, o tai įrodytų, kad čia kadaise būta senovinio vandens kelio

Imti dirvožemio mėginius buvo sunkus darbas, nes archeologams teko kasti iki 9 metrų gylio, kad užfiksuotų tūkstančius metų trukusią Egipto istoriją.

Nuostabu, kad jiems pavyko patvirtinti, jog egzistavo Chufu Nilo atšaka, kuri nešė akmenines plokštes į jų galutinio poilsio vietą, kol 600 m. pr. m. e. išdžiūvo.

Tarptautinė tyrėjų komanda per intensyvų tyrimą taip pat aptiko 61 augalų rūšį.

Kalbėdamas apie atradimus, aplinkos geografas Khaderis Sheisha sakė, kad be šio intako būtų buvę „neįmanoma“ pastatyti piramidžių.

Dar labiau neįtikėtina, kad šį atradimą įkvėpė Raudonojoje jūroje rastas papiruso gabalėlis.

Pergamento fragmente pasakojama, kaip vienas pareigūnas, Mereras, turėjo gabenti kalkakmenį Nilu į statybų aikštelę Gizoje.

„Mane tai labai sudomino, nes tai patvirtina, kad piramidės statybinės medžiagos buvo gabenamos vandeniu“, - sakė Šeiša, prisimindamas tą akimirką interviu laikraščiui „The New York Times".

Nors vandens kelias jau seniai gali būti išnykęs, tyrimo autorė tiki, kad jos atradimas padės atskleisti daugiau piramidžių paslapčių, pavyzdžiui, kaip jie kėlė akmenis į viršų. Ji atskleidė: „Žinant daugiau apie aplinką, gali būti išspręsta dalis piramidžių statybos paslapties“.

Šaltinis: tsn.ua