Aviacijos ekspertas įvertino mįslingą lėktuvo katastrofą Baltijos jūroje: yra kelios versijos

Į dangų pakilę NATO naikintuvai išvydo nepilotuojamą lėktuvą, jo viduje nieko nematė.

Nors jį lydėjo kelių šalių naikintuvai, kariai nieko negalėjo padaryti.

Nevaldomas privatus lėktuvas skrido tol, kol baigėsi degalai ir nukrito į jūrą. Į gelbėjimo operaciją buvo įsijungę ir Lietuvos kariai.

Privatus lėktuvas Cessna 551 pakilo iš Cherezo Ispanijos pietuose ir turėjo skristi į Vokietijos Kiolno miestą.

Vis tik skrydis baigėsi nelaime – lėktuvas sudužo prie Ventspilio Latvijoje.

Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, perskridus Ispaniją, radijo ryšys su lėktuvu buvo prarastas, nors dar prieš tai buvo gautas pranešimas, kad orlaivyje yra problemų dėl slėgio.

„Jeigu tikrai tas buvo pranešimas apie technines problemas su slėgio palaikymo sistema ir jeigu tikrai pilotai tą pranešė skrydžio vadovams, iš esmės nėra jokių priežasčių, kodėl jie turėtų tęsti tą skrydį dideliame aukštyje, jie turėjo žemėti.

Gali būti jie nespėjo to padaryti, prarado sąmonę anksčiau“, – kalba aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis.

Nors ryšys ir buvo prarastas, bet lėktuvas skrido toliau. Tik tuomet jau jo lydėti pakilo prancūzų naikintuvai. Pilotui nereaguojant į signalus, o lėktuvui skrendant toliau, jo palydą perėmė vokiečių „Luftwaffe" naikintuvai.

Lėktuvas dar atliko du posūkius, vieną ties Paryžiumi, o kitą jau ties Kiolnu. Vis tik vėliau nuskrido tiesiai virš Baltijos jūros.

„Skrido taip, kaip buvo suprogramuotas tas lėktuvas. Skrydis būna suvestas į lėktuvo autopilotą, tam tikri taškai, jis visą laiką tiesiai neskrenda, pasiekęs tam tikrus taškus padaro posūkius ir t.t.“, – aiškina V. Kaupelis.

Švedų žiniasklaida paviešino ir jų gelbėjimo centro perspėjimus prie Gotlando esantiems laivams. Laivai perspėti, kad netoli Gotlando salos skrenda pavojų keliantis lėktuvas su 4 keleiviais.

Vokiečių spauda rašo, kad naikintuvų pilotai priartėję prie lėktuvo nematė jokio žmogaus. O danų pilotai esą ir savo akimis matė, kaip Cessna apie 8 valandą vakaro nukrito į jūrą. Maždaug 15 kilometrų iki Ventspilio.

Skrydžių valdymo centruose esantys specialistai, supratę, kas nutiko, paskaičiavo kokiam atstumui dar gali pakakti lėktuve esančių degalų, ir numatė, kur gali nukristi lėktuvas.

Link ten buvo pasiųsti latvių ir švedų laivai, pakilo švedų lėktuvas. Vėliau latviai paprašė mūsų karių pagalbos, žvalgant vietovę iš oro.

„Pagal jų pranešimą, kaip ir gyvųjų neturėtų būti, atvykus mums į rajoną, švedų sraigtasparnis buvo palikęs jį, liko tik koordinatorius, kuris suko ratus ir mums nurodė dar pažiūrėti atitinkamas vietas, mes pastebėjome ten alyvos ir kuro dėmes, bet nuolaužų sunkiai matėsi, kadangi buvo naktis“, – sako įgulos vadas Mindaugas Lazutka.

Paieškos vyko 10-ies kvadratinių kilometrų plote. Toje vietoje jūros gylis siekia maždaug 60 metrų. Aviacijos ekspertas sako, kad greičiausiai pilotas prarado sąmonę, o pats lėktuvas skrido tol, kol pasibaigė degalai.

„Viena iš priežasčių sveikatos problemos, kita priežastis techninės problemos su slėgio palaikymo sistema lėktuve.

Jai sugedus, yra tam tikros procedūros, orlaivis turi staigiai nužemėti, įgula pasinaudoti deguonies kaukėmis, to tinkamai nepadarius labai greitai ta sąmonė yra prarandama“, – teigia V. Kaupelis.

Anot eksperto, sąmonę žmogus prarasti gali ir per trumpiau nei minutę.

Todėl jeigu pastebėjo sistemos gedimą, turėjo nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų.

Pats orlaivis registruotas Austrijoje.

Jį pilotavo 72-ejų verslininkas iš Vokietijos.

Jam priklausė ir privačių skrydžių bendrovė „Quick air“. Kartu su juo lėktuve buvo jo žmona ir dukra su savo draugu.

Verslininkas buvo žinomas žmogus Kiolne, prisidėjęs prie tradicinių karnavalų organizavimo.

„Šiandien latviai pagalbos nebeprašė, bet iš mūsų operatyvinių, jie patys vykdo paiešką su savo sraigtasparniu“, – komentuoja M. Lazutka.

Latvijos institucijos pranešė, kad rado 3 lėktuvo nuolaužas, tačiau dar nėra tikri, ar jos būtent šio nelaimę patyrusio orlaivio.

Jie lėktuvo paieškoms žada naudoti ir povandeninius dronus.