Baltijos šalių branduolinis skydas: tarp Estijos ryžto, Latvijos dvejonių ir Lietuvos tylos

Nauja atgrasymo era ar informacinio karo elementas?

Geopolitinei įtampai pasiekus aukščiausią tašką, branduolinio atgrasymo klausimas peržengė teorines diskusijų ribas. 

Estijai viešai atvėrus duris NATO branduoliniam skydui, Latvijos politikai pasidalijo į dvi stovyklas, o Lietuvos pozicija šiame kontekste išlieka santūri, bet įpareigota bendros Aljanso gynybos doktrinos.

Latvijos dilema: saugumo garantas ar raudonasis taikinys?

Latvijos Seimo narių nuomonės, išsakytos „Neatkarīgā“, atspindi visą regiono baimių ir vilčių spektrą.

G. Kutris laikosi skeptiškos nuomonės, teigdamas, kad branduolinis ginklas Latviją paverstų prioritetiniu taikiniu, o „branduolinio mygtuko“ kontrolė vis tiek liktų JAV rankose.

A. Latkovskis priešingai – įžvelgia „Ukrainos pamoką“: šalis, atsisakiusi branduolinio arsenalo, tapo auka, todėl dislokavimas priverstų agresorių „septynis kartus pagalvoti“.

I. Raevas, buvęs karininkas, pabrėžia karinį pragmatiškumą: branduolinis ginklas niekada nedislokuojamas prie pat fronto linijos, todėl estų ir lenkų pareiškimuose jis įžvelgia daugiau viešųjų ryšių bei informacinio karo elementų nei realaus karinio plano.

O ką galvoja Lietuva?

Lietuvos oficialioji pozicija iki šiol išlieka grįsta NATO Branduolinio planavimo grupės sprendimais. Nors tiesioginių kvietimų dislokuoti tokį ginklą Lietuvoje iš aukščiausių vadovų lūpų negirdime, šalyje vyrauja nuostata, kad NATO branduolinis skydas turi būti „matomas ir patikimas“.

Lietuvos ekspertai dažnai pabrėžia, kad branduolinis ginklas regione būtų stipriausias atgrasymo elementas prieš Rusijos taktinį branduolinį ginklą, jau dislokuotą Baltarusijoje ir Karaliaučiuje. 

Visgi, skirtingai nei Estija, Lietuva labiau fokusuojasi į konvencinių pajėgų – Vokietijos brigados bei priešlėktuvinės gynybos sistemų – dislokavimą.

Macrono faktorius ir Europos skydas

„Bloomberg“ prognozuojama Emmanuelio Macrono iniciatyva išplėsti Prancūzijos branduolinį atgrasymą visoje Europoje gali tapti lūžio tašku. 

Baltijos šalims tai reikštų mažesnę priklausomybę nuo JAV politinių svyravimų. 

Estijos „viešieji ryšiai“, kaip juos vadina kaimynai latviai, iš tiesų yra strateginis spaudimas sąjungininkams: mes esame pasirengę viskam, kad tik nebūtume peržengta „raudonoji linija“.

Vilnius renkasi saugią tylą, bet ruošia dirvą sąjungininkams

Estijos ir Lenkijos pareiškimams dėl branduolinio ginklo dislokavimo sudrebinus regiono informacinę erdvę, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir šalies vadovybė išlaiko pastebimą santūrumą. 

Nors Vilnius tiesiogiai nekviečia dislokuoti branduolinių galvučių savo teritorijoje, Lietuvos veiksmai rodo, kad šalis ruošiasi tapti esmine NATO branduolinio atgrasymo grandimi per logistiką ir oro gynybą.

Solidarumas be skambių antraščių

Lietuvos gynybos vadovai puikiai supranta, kad branduolinio ginklo dislokavimas yra kolektyvinis NATO sprendimas, o ne vienašališkas pareiškimas. Lietuvos KAM laikosi pozicijos, kad bet koks atgrasymo stiprinimas regione yra teigiamas, tačiau prioritetas teikiamas „nuolatiniam ir fiziškam“ konvencinių pajėgų buvimui.

Lietuvos pozicijos akcentai:

Vokietijos brigada kaip prioritetas: Lietuvos diplomatija šiuo metu visą energiją skiria pilnos Vokietijos brigados dislokavimui. KAM vertinimu, tūkstančiai vokiečių karių su sunkiąja ginkluote yra geresnis ir greitesnis atgrasymo būdas nei branduolinio ginklo sandėliai, kurie reikalautų milžiniškų papildomų saugumo investicijų.

Parama Lenkijai ir Estijai: Vilnius oficialiai remia Varšuvos ir Talino siekį turėti branduolines garantijas. Lietuvos pozicija paprasta: jei branduolinis ginklas bus dislokuotas Lenkijoje, Lietuvos saugumas automatiškai padidės dėl artumo ir NATO „branduolinio dalijimosi“ (Nuclear Sharing) programos išplėtimo.

Hibridinių grėsmių valdymas: KAM atstovai neoficialiai užsimena, kad vieši debatai apie branduolinį ginklą Lietuvoje šiuo metu galėtų būti išnaudoti Rusijos propagandos, siekiant gąsdinti visuomenę ir kurstyti vidinę nesantaiką. Todėl renkamasi „darbų, o ne kalbų“ taktika.

Logistinis pasiruošimas: infrastruktūra tinka viskam

Nors apie branduolinius ginklus garsiai nekalbama, Lietuva sparčiai modernizuoja savo karinius poligonus ir bazes. Pavyzdžiui, Rūdninkų poligonų infrastruktūra ir nauji amunicijos sandėliai atitinka aukščiausius NATO saugumo standartus. 

Tai reiškia, kad prireikus Lietuva techniškai būtų viena greičiausiai pasirengusių šalių priimti bet kokio tipo sąjungininkų ginkluotę.

Atgrasymas per matomumą

Lietuvos strategai laikosi nuomonės, kad efektyviausias atgrasymas Baltijos šalyse yra NATO priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos rotacinis modelis. 

Branduolinis ginklas estų ar lenkų rankose Vilniui yra naudingas kaip politinis svertas derybose su JAV, tačiau pati Lietuva labiau norėtų matyti „Patriot“ sistemas savo teritorijoje nei branduolines raketas.

Šaltinis: Neatkarīgā Rīta Avīze / Lietuvos Respublikos KAM ir Vyriausybės komunikacijos apžvalga