Baltijos šalys bandys ištrinti rusų kalbą

Pinigų nebeduos

Estijos valdžia nusprendė nebeskirti lėšų tautinių mažumų programoms, užtikrinusioms švietimą rusų kalba ir tikisi pereiti prie vieningos ugdymo estų kalba sistemos, per parlamento posėdį pareiškė šalies premjerė Kaja Kalas (Kaja Kallas).

„Konstitucijoje įrašyta, kad valstybinė Estijos kalba yra estų ir kiekvienas turi teisę mokytis estų kalba. Atsižvelgdama į tai, vyriausybė planuoja nutraukti švietimo rusų kalba finansavimą ir taikyti vieningą švietimo estų kalba modelį", - pabrėžė ji.

Premjerės nuomone, šaliai laikas pradėti kovą su vaikų rusifikacija, o visi šalies gyventojai privalo mokėti valstybinę kalbą. Ji taip pat pabrėžė, kad švietimo rusų kalba egzistavimas tapo respublikai rimta problema ir išreiškė apgailestavimą, jog dvikalbės sistemos nebuvo atsisakyta anksčiau.

Sausį apie galimą mokyklų, kuriose dėstoma rusų kalba, uždarymą prabilo Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Jo nuomone, jeigu tautinių mažumų atstovai nuo mažumės bus ugdomi valstybine kalba, vėliau jie sparčiau integruosis į visuomenę. Tiesa, kitoms tautinėms mažumoms šio kriterijaus ministras, nebuvo linkęs taikyti, o tokia jo pozicija nesulaukė net bendrapartiečių ir koalicijos partnerių palaikymo.

Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 m. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai. Rusai yra antra pagal dydį tautinė mažuma - jų šalyje gyvena daugiau negu 141 tūkst.

Išprašomi pensininkai

Latvijos Nacionalinis švietimo centras informuoja, kad vyresnio amžiaus rusakalbiai masiškai neišlaiko latvių kalbos egzamino. Pastarasis būtinas norint prasitęsti laikinąjį leidimą gyventi šalyje. Egzamine susikirto daugiau negu 50 proc. dalyvių amžiaus grupėje nuo 66 iki 74 metų, amžiaus grupėje virš 75 metų jo neišlaikė 80 proc. egzaminuojamųjų. Tai reiškia, kad artimiausiu metu iš kaimyninės šalies gali būti išprašyti 1167 Rusijos piliečiai, 789 iš kurių - vyresni negu 60 metų.

2023 m. latvių kalbos egzaminą turėjo laikyti beveik 18 tūkst. šalyje gyvenančių Rusijos piliečių. Iš pirmo karto jį išlaikė mažiau negu 40 proc. laikiusiųjų.

Sausio 10 d. 82 m. Latvijos - Rusijos bendradarbiavimo asociacijos vadovas Borisas Katkovas sulaukė VRM pranešimo, kuriame buvo nurodyta, kad jis kelią grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl jo leidimas gyventi Latvijoje naikinamas, o jis pats - deportuojamas. Sprendimo apskundimui pensininkui buvo duotas mėnuo. Nepaisant to, portalo „Lenta.ru" teigimu, pasieniečiai pas B.Katkovą atvyko jau sausio 12 d. ir liepė per valandą pasiruošti išvykti. Nors Latvijoje liko B.Katkovo žmona, vaikai ir anūkai, jis į šalį įvažiuoti nebegalės.

Į latvių sprendimą deportuoti kalbos egzamino neišlaikiusius asmenis netruko sureaguoti Maskva. Oficialus Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pagyvenusių žmonių deportaciją iš Baltijos šalių pavadino gėdinga. „Bet kokiai šaliai panaši privalomo išsiuntimo praktika yra ne kas kitas, kaip visiška gėda", - pabrėžė D.Peskovas.