BBC: Izraelis atsiduria izoliacijoje dėl didėjančio karo nusikaltimų Gazos ruože įrodymų skaičiaus

Prieš dvejus metus „Hamas“ baigė ruoštis puolimui prieš Izraelį. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu manė, kad palestiniečiai yra problema, kurią reikia išspręsti. 

Tikroji grėsmė, kaip jis teigė, yra Iranas.

Netanjahu retorika prieš HAMAS liko griežta, tačiau jis leido Katarui siųsti finansinę pagalbą Gazai. 

Tai leido jam sutelkti dėmesį į savo užsienio politikos prioritetus – priešpriešą su Iranu ir kelio į santykių su Saudo Arabija normalizavimą paiešką.

Vašingtone – tai buvo per Joe Bideno prezidentavimo laikotarpį – manė, kad jie yra arti susitarimo tarp sauditų ir izraeliečių sudarymo.

Tačiau visa tai pasirodė esanti iliuzija.

Netanjahu atsisakė pradėti tyrimą dėl savo, armijos ir saugumo tarnybų vadovybės klaidų, kurios leido „Hamas“ surengti tokį mirtiną išpuolį.

Šimtmečio konfliktas tarp žydų ir arabų dėl žemės tarp Jordano upės ir Viduržemio jūros liko neišspręstas, rusena ir yra pasirengęs prasiveržti nauju karu, kuris savo reikšme prilygs 1948 ir 1967 metų karams.

2023 m. spalio 7 d. Artimieji Rytai pasikeitė, o dabar, praėjus dvejiems metams, konfliktas Gazoje vėl yra lūžio taške.

Šis karas pasirodė esąs itin sudėtingas žurnalistams. Jie buvo užklupti netikėta HAMAS ataka, o vėliau Izraelis uždarė Gazą tarptautiniams žurnalistams. 

Ten dirbo palestiniečių žurnalistai, esantys sektoriuje, ir šis darbas reikalavo didelės drąsos. Maždaug 200 iš jų žuvo, vykdydami savo pareigas.

Tačiau pagrindiniai faktai ir taip yra akivaizdūs. 

Pirma, spalio 7 d. „Hamas“ įvykdė keletą karo nusikaltimų, nužudydamas 1200 žmonių, daugiausia Izraelio civilių gyventojų. Jie paėmė 251 įkaitą, apie 20 iš jų, kaip manoma, vis dar yra Gazoje ir gali būti gyvi.

Antra, yra aiškių įrodymų, kad po to Izraelis taip pat įvykdė keletą karo nusikaltimų.

Izraelis kaltinamas Gazos civilių gyventojų badu, nesugebėjimu užtikrinti jų apsaugą karinių operacijų metu, per kurias žuvo dešimtys tūkstančių taikių gyventojų, ir beprasmišku visų miestų sunaikinimu, kuris yra neproporcingas karinei grėsmei, su kuria susiduria Izraelis.

Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderius Netanjahu ir jo buvusiam gynybos ministrui. Jie kaltinami kariniais nusikaltimais. 

Abu tvirtina esą nekalti.

Izraelis taip pat pasmerkė Tarptautinio Teisingumo Teismo procesą, kuriame Izraelis kaltinamas genocidu prieš palestiniečius.

Izraelis atmeta šiuos kaltinimus ir vadina juos antisemitiniais „kruvinu šmeižtu“.

Izraelis turi vis mažiau sąjungininkų 

Tie, kurie jį parėmė 2023 m. spalio 7 d., nepritaria jo veiksmams Gazoje. 

Net svarbiausias sąjungininkas Donaldas Trumpas, kaip sakoma, praranda kantrybę, nes Netanjahu davė įsakymą bombarduoti Damaską, o Trumpas pripažino ir parėmė naująją Sirijos valdžią. 

Kiti Izraelio sąjungininkai Vakarų pasaulyje kantrybę prarado dar prieš kelis mėnesius.

Liepos 21 d. buvo paskelbta dar viena bendra deklaracija, smerkiančioji Izraelio veiksmus. 

Ją pasirašė Didžiosios Britanijos, daugumos ES šalių, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos užsienio reikalų ministrai. 

Dokumento autoriai, nesušvelnindami išsireiškimų, kalbėjo apie Gazos civilių gyventojų kančias ir vadino žlugusia ir mirtinai pavojinga humanitarinės pagalbos paskirstymo per Izraelio Gazos humanitarinės pagalbos fondą sistemą, vietoj patikrintų JT ir tarptautinių labdaros organizacijų mechanizmų.

„Civilinių gyventojų kančios Gazos ruože pasiekė naują lygį, – teigiama pareiškime. – Izraelio vyriausybės įgyvendinamas humanitarinės pagalbos teikimo modelis yra pavojingas, destabilizuoja padėtį ir atima Gazos ruožo gyventojams žmogiškąjį orumą. 

Mes smerkiame pagalbos teikimą lašais ir nežmoniškus civilių, įskaitant vaikus, žudymus, kurie bando patenkinti pagrindinius maisto ir vandens poreikius. 

Daugiau nei 800 palestiniečių buvo nužudyti bandydami gauti humanitarinę pagalbą, ir tai yra siaubinga.

Izraelio vyriausybės atsisakymas teikti gyvybiškai svarbią humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams yra nepriimtinas. Izraelis privalo laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę.“

David Lammy, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras, pateikė panašų pareiškimą Bendruomenių rūmuose Vestminsteryje. Tačiau Leiboristų partijos nariai liko nepatenkinti: jie nori, kad griežti žodžiai būtų sekami ryžtingais veiksmais.

Kaip sakė vienas iš jų, vyriausybės neryžtingumas juos pykdo. 

Pagrindinis leiboristų darbotvarkės punktas – Palestinos valstybės pripažinimas. 

Tai jau padarė dauguma JT narių, o Didžioji Britanija ir Prancūzija svarstė galimybę bendrai pripažinti Palestiną, bet, jų nuomone, dar ne laikas tai daryti.

Izraelio parlamentas – Knesetas – po kelių dienų išeis vasaros atostogų, kurios truks iki spalio. 

Tai suteiks Netanjahu atsikvėpti ir atitolins grėsmę, kad jo koalicijos ultranacionalistai, kurie priešinasi ugnies nutraukimui Gazoje, pareikš nepasitikėjimą. 

Jo nenoras susitarti dėl paliaubų yra jų grasinimų išeiti iš vyriausybės pasekmė. 

Jei Netanjahu prarastų valdžią rinkimų rezultatu, jam sparčiai artėtų atsiskaitymo už spalio 7 d. klaidas diena ir ilgai užsitęsęs baudžiamasis procesas – jis yra kaltinamasis korupcijos byloje.

Ugnies nutraukimas atrodo labiau tikėtinas, tai yra išlikimo šansas Gazos taikiems gyventojams ir Izraelio įkaitams, kuriuos HAMAS jau taip ilgai laiko nelaisvėje.

Tai nereiškia, kad konfliktas baigsis: karas pernelyg įsiplieskė. Tačiau paliaubos suteiks dar vieną šansą pereiti nuo žudymo prie diplomatijos.

Šaltinis: press.lv