Braiton Byč šešėliai: kaip sovietų emigrantai 80-aisiais užkariavo Niujorko kriminalinį pasaulį
Tai pasakojimas apie „rusų mafiją“ (nors ten buvo ir žydų, ukrainiečių, gruzinų), kuri privertė pasislinkti galingąją „Cosa Nostra“.
„Homo Sovieticus“ susidūrimas su laukiniu Niujorku
Aštuntojo dešimtmečio vidurio Niujorkas nebuvo tas spindintis miestas, kurį matome šiandien. Tai buvo bankrutuojantis, šiukšlyne skendintis ir pavojingas megapolis.
Į šį chaosą atvykę sovietų emigrantai, daugiausia iš Odesos, Braiton Byčą pasirinko neatsitiktinai – vandenynas jiems priminė Juodąją jūrą, o nuoma čia kainavo centus.
Vietinės gaujos padarė lemtingą klaidą – jos manė, kad šie prastai angliškai kalbantys žmonės bus lengvos aukos.
Jie nesuprato, kad kiekvienas iš šių „botanikų“ praėjo sovietinę gyvenimo mokyklą: deficitą, korupciją ir kariuomenę, kurioje tаburetė buvo pagrindinis argumentas ginče.
Jų skausmo barjeras buvo kitas, o baimės prieš kalėjimą jie tiesiog neturėjo.
Jevsejus Agronas: pirmasis „Donas“ su elektros lazda
Braiton Byčo organizuoto nusikalstamumo pradininkas buvo Jevsejus Agronas. Leningrade jis buvo „įteisintas vagis“ (rus. vor v zakone), o Niujorke tapo negailestingu reketininku. Agronas nenaudojo sudėtingų schemų – jis tiesiog apdėjo duokle visą Braiton Byčo verslą.
Jo vizitinė kortelė buvo elektrinė lazda galvijams varyti, kurią jis naudojo ne gyvuliams, o skolininkams.
Agronas valdė iš klubo „El Caribe“, sėdėdamas po caro Nikolajaus II portretu. Tačiau jis buvo „senosios mokyklos“ atstovas, nesupratęs, kad laikai keičiasi. 1985 metais dvi kulkos į galvą jo paties laiptinėje užbaigė grubaus reketo erą.
Maratas Balagula ir milijardinė benzino afera
Po Agrono mirties sostą užėmė visai kitokio kalibro žmogus – Maratas Balagula. Jis atrodė ne kaip banditas, o kaip sovietinės daržovių bazės direktorius.
Tačiau būtent jis kartu su partneriais sukūrė genialią schemą, kurią vėliau perėmė ir italų mafija.
Benzino schema (angl. „Daisy Chain“):
JAV į benzino kainą įskaičiuoti federaliniai ir valstijos mokesčiai, kuriuos reikėjo sumokėti tik tada, kai kuras pasiekdavo galutinę kolonėlę. Rusai sukūrė dešimtis fiktyvių įmonių.
Benzinas keliaudavo per grandinę, kol galutinė „fanto“ įmonė išrašydavo sąskaitą kolonėlei su įskaičiuotu mokesčiu.
Kai mokesčių inspekcija (IRS) ateidavo atsiimti pinigų, įmonė jau būdavo likviduota, o jos direktorius – arba benamis, arba seniai miręs asmuo.
Ši afera generuodavo nuo 8 iki 10 milijonų dolerių per savaitę. Tai buvo tiek pinigų, kad italų „Colombo“ šeimos atstovai patys siūlėsi saugoti Balagulą. Jis tapo jų „auksine žąsimi“.
Medicinos „malūnai“: kaip gydyti sveikus?
Jei benzinas buvo aukštoji lyga, tai medicinos sukčiavimai tapo „liaudies amatu“. Sovietų emigrantai greitai suprato, kad JAV sveikatos apsaugos sistema „Medicare“ laikosi ant pasitikėjimo.
Braitone atsidarė šimtai klinikų. Verbuotojai gatvėje kviesdavo pensininkus: „Užeikite, patikrinsime spaudimą, duosime nemokamus batus“.
Pensininkas gaudavo batus už 20 dolerių, o klinika į jo socialinio draudimo kortelę įrašydavo tūkstančius dolerių už nebūtus tyrimus, MRT ar konsultacijas su profesoriais, kurių net nebuvo šalyje.
Visi buvo patenkinti: senolis su batais, gydytojas su nauju „Mercedes“, o organizatorius su vila Floridoje.
Eros pabaiga: „Japončikas“ ir skaitmeninis amžius
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje situacija pasikeitė. Žlugus SSRS, į Ameriką plūstelėjo nauja banga – tikri banditai, sportininkai, užgrūdinti kruvinų karų Maskvoje.
Simboliu tapo Viačeslavas Ivankovas („Japončikas“). Jis atvyko „įvesti tvarkos“, tačiau tai pritraukė ir padidintą FTB dėmesį.
FTB sukūrė specialų skyrių C-24, skirtą kovai su rusų nusikalstamumu. „Japončikas“ buvo suimtas 1995 m., o benzino karaliai išsiųsti už grotų ilgiems dešimtmečiams.
Braiton Byčas pamažu tapo civilizuotesnis.
Banditų vaikai baigė prestižinius universitetus, tapo teisininkais ir finansininkais, palikdami tėvų aukso grandines ir akcentą praeityje.
Šaltinis: YouTube kanalas / Robertas Friedmanas „Raudonoji mafija“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą