Briuselio planuose – karas, pandemijos ir „išgyvenimo paketai“: Europa ruošiasi blogiausiam

Nuo kibernetinių atakų iki ginkluotos agresijos

Strategijoje aiškiai įvardijama, kad viena iš pagrindinių grėsmių – galima ginkluota agresija prieš ES valstybes nares. 

Pasak H. Lahbib, pasaulis tapo nenuspėjamas: COVID-19 pandemija sustabdė gyvenimą akimirksniu, karas Ukrainoje vyksta prie pat sienų, o naujos grėsmės, tokios kaip dronų atakos prieš oro uostus ar masinės kibernetinės atakos, paralyžiuoja kasdienybę.

„Pagrindinis klausimas: kaip pasiruošti šiam nenuspėjamam pasauliui negyvenant nuolatinėje baimėje? Būtent virš šio iššūkio mes dabar dirbame“, – pabrėžė eurokomisarė.

72 valandų išgyvenimo testas piliečiams

Tyrimai rodo, kad net 7 iš 10 europiečių jaučiasi visiškai nepasiruošę krizėms. Briuselis skatina valstybes nares raginti savo piliečius namuose turėti vadinamąsias išgyvenimo kuprines. Tai rinkinys, kuris leistų šeimai išgyventi pirmąsias 72 valandas be išorinės pagalbos. 

Jame turėtų būti:

• negendantis maistas ir vandens atsargos;
• būtiniausi vaistai;
• baterijos, prožektoriai ir radijo imtuvai;
• pagrindinės higienos priemonės.

Be individualaus pasirengimo, ES investuoja ir į pramonę: visoje Europoje sukurtas gamyklų tinklas, galintis per metus pagaminti iki 325 milijonų vakcinų dozių, jei kiltų nauja sveikatos apsaugos grėsmė.

Infrastruktūra kaip slėptuvė

Briuselis keičia požiūrį ir į miestų planavimą. Statant naujus objektus, pavyzdžiui, metro linijas, bus privaloma įvertinti jų funkcionalumą krizės metu. Ar stotis gali tapti slėptuve? Ar metro galės vežti gelbėtojus dingus elektrai?

Ši strategija kainuos apie 11,7 mlrd. eurų, kuriuos planuojama įtraukti į kitą ilgalaikį ES biudžetą.

Ukrainos pamokos ir skirtingas mentalitetas

Ruošdama šį planą, ES tiesiogiai bendradarbiauja su Ukraina ir mokosi iš jos unikalios adaptacijos gebėjimų. Visgi didžiausias iššūkis – skirtingas 27 valstybių narių grėsmės suvokimas.

Jei Švedijoje informacinės brošiūros apie tai, ką daryti karo atveju, yra įprasta praktika, tai Belgijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse žodis „karas“ vis dar kelia didžiulį visuomenės pasipriešinimą ir baimę. Briuselio tikslas – suvienodinti šį požiūrį, kad ateitis būtų grįsta ne baime, o gebėjimu kartu atlaikyti bet kokį smūgį.

Šaltinis: telegraf.ua