Buvęs SOP karininkas Navys kritiškai vertina Rusijos „nesėkmes“: iš kur žinome, kad Prigožino maištas tikrai buvo?

(1)

Nors karą Ukrainoje pradėjusi Rusija ne kartą apsijuokė, o Vladimiro Putinorežimui buvo ne kartą iškilęs pavojus, karybos apžvalgininkas, buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) karininkas Aurimas Navys kritiškai vertina Rusijoje vykstančius įvykius. 

Anot jo, dalis valstybėje agresorėje vykstančių įvykių, nors atrodo kaip režimo byrėjimo įrodymai, dažnai tėra psichologinės operacijos, o masių, kurios galėtų išeiti į gatves ir nuversti Kremliaus režimą, tiesiog nėra.

2022 metų vasarą pradėta kalbėti, kad po nenusisekusios invazijos į Ukrainą V. Putinui atėjo sunkūs laikai, o jei ukrainiečiai atsiims Chersoną arba bus sunaikintas Krymo tiltas, Kremliaus lyderis visiškai neteks autoriteto ir greičiausiai bus nuverstas.

Tų pačių metų rudenį ukrainiečiai išties atsiėmė Chersoną, o Krymo tiltas sulaukė atakos (nors ilgalaikės žalos ir nebuvo padaryta), tačiau V. Putinas kaip buvo, taip ir liko prezidentu – tarp rusų neįsiplieskė nepasitenkinimo židiniai.

Kitas rimtas iššūkis V. Putinui tapo 2023 m. birželį buvusio „Wagner“ įkūrėjo, verslininko Jevgenijaus Prigožino maištas ir žygis į Maskvą. Atrodo, kad bent ši avantiūra kaip reikiant suklibino V. Putino valdžios pamatus ir sudavė rimtą smūgį Rusijos prezidento autoritetui, tačiau A. Navys teigia, kad į pastarąjį maištą žvelgiame pernelyg paviršutiniškai ir siaurai – Lietuvoje pasikliaujama informacija, kuri iš esmės buvo paskelbta per to paties J. Prigožino valdomus informacijos kanalus.

„Iš kur jūs žinote, kad Prigožinas iš tikrųjų maištavo? <...> Pati Rusijos spauda pradėjo kalbėti apie tai, kad Prigožinas išeina į žygį. Visa Rusijos propagandos mašina didžiąja dalimi buvo valdoma Prigožino.

Jūs įsivaizduokite tokį dalyką: ar realiai 2 tūkst. driskių, net ir turinčių kovos patirtį, gali užimti Maskvą?“ – sako laidoje „Alfa.lt savaitės interviu“ dalyvavęs karybos ekspertas.

Pasak A. Navio, paviršutiniškas ir vertinimas, kad J. Prigožino maištas esą buvo jo vieno suorganizuotas – daug labiau tikėtina, kad pastarasis žygis į Maskvą, turint vos kelis tūkstančius karių, vyko su palaiminimu „iš viršaus“ – iš jėgos struktūrų, kurios galėjo būti suinteresuotos galimybe pakeisti V. Putiną.

Tos pačios struktūros galėjo taip palenkti situaciją, kad kelių tūkstančių karių J. Prigožinui būtų užtekę rimtam pasipriešinimui V. Putinui.

„Kai Putinas išėjo išsigandęs ir jam drebėjo rankos, tai iš tiesų jis išsigando ne Prigožino. Prigožinas yra tik žaisliukas. Jisai išsigando to, kad jėgos struktūros gali iš tiesų jį pakeisti Prigožinu“, – sako A. Navys.

„Pagrindinė trintis Kremliuje yra tarp karinių struktūrų ir tarp saugumo struktūrų“, – pabrėžia karybos ekspertas.

Per mažai rusų, kurie kažką pakeistų

Pasak A. Navio, lygiai taip naivu būtų tikėtis, kad kokios nors permainos Rusijoje lauktų po greitai vyksiančių prezidento rinkimų – šie, anot jo, iš esmės yra tokia pati psichologinė operacija, kaip ir J. Prigožino žygis į Maskvą.

„Mes pasiduodame žaidimui, kurį mums primeta Kremlius. Jokio skirtumo, ar bus tas šou, ar nebus“, – sako karybos ekspertas.

A. Navys taip pat pabrėžia, kad Rusijoje tiesiog nėra pakankamai žmonių, kurie norėtų pokyčių, o kažkokie įvykiai galėtų juos išvesti į gatves ir sukilti prieš V. Putino valdžią.

„Yra septyni milijonai saugumo struktūrų darbuotojų. Aktyvi piliečių dalis – čia visiškai pliki skaičiai, tarp 18 ir 30 metų, kurie galėjo kažkiek laisviau kvėptelti, pamatyti pasaulio, pasižiūrėti, kas vyksta kitose šalyse, galbūt labai silpnai, bet išmokti netgi kitą kalbą, tai tokių piliečių aktyvių yra apie septynis milijonus, plius minus.

Septyni milijonai saugumo struktūrų (darbuotojų), septyni milijonai piliečių, kurie gali kažką padaryti. Faktai yra akivaizdūs – Rusijos visuomenė negali viduje pati subyrėti, sukilti, o valstybė, režimas subyrėti“, – sako buvęs karininkas.

Anot A. Navio, pokyčiai Rusijoje galėtų įvykti, jei neramumus imtų kelti kokia nors jėga iš išorės, pavyzdžiui, Rusijos laisvės legionas.

Tačiau tiek pastarasis, tiek, tikėtina, ir kiti panašūs dariniai susidurtų su sunkumais – Vakarai atsisakytų juos remti ir palaikyti, todėl tokioms grupuotėms tektų vienoms, savo jėgomis stoti prieš V. Putino režimą.

„Vakarai bijo remti ginkluotas struktūras, kaip Rusijos laisvės legioną. Bijoma, kad Rusija subyrės, branduolinis ginklas atsidurs karo nusikaltėlių ar to paties Navalno rankose“, – teigia karybos ekspertas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder