Deeskalacijos požymių kol kas nematyti

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vėlai sekmadienį feisbuke parašė, kad Rusija ignoravo oficialų Kijevo prašymą paaiškinti, kodėl Maskva aplink Ukrainą dislokavo daugiau nei 100 tūkst. karių ir moderniausią ginkluotę.

„Ukraina per artimiausias 48 valandas šaukia susitikimą su Rusija ir visomis valstybėmis narėmis, kad aptartų Rusijos pajėgų sustiprinimą ir judėjimą palei mūsų sieną", - parašė jis.

1990 m. Vienos dokumentas reikalauja, kad 57 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narės dalytųsi informacija apie savo karines pajėgas ir praneštų viena kitai apie svarbias veiklas.

Iš Maskvos jokio atsako į D.Kulebos prašymą kol kas nėra. Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Rusija sutelkė pajėgas Ukrainai užpulti, įsiveržimas gali prasidėti bet kurią dieną.

Ukrainos ambasadorius JK Vadymas Pristaika sakė radijo stočiai „BBC Radio 5", kad grasinimus ir šantažą patirianti Ukraina galėtų apsvarstyti „rimtas nuolaidas", įskaitant Konstitucijoje numatytą tikslą įstoti į NATO.

Apie tai pranešta, kai JK gynybos ministro pavaduotojas Džeimsas Hipis (James Heappey) perspėjo, kad NATO kolektyvinio saugumo principas neturėtų apimti aljansui nepriklausančių valstybių.

Pasak jo, Rusijos atgrasymas neturėtų apsiriboti vien ekonominėmis sankcijomis, tačiau NATO gynybinės operacijos esą labai skiriasi nuo kolektyvinio saugumo principo taikymo ne valstybei narei, ypač esant realiai galimybei, kad dėl to aljansas gali susiskaldyti.

Rašydamas „The Times" laikraštyje, Dž.Hipis teigė, kad NATO visuomet buvo gynybinis aljansas, prie kurio suverenios valstybės pasirinkdavo prisijungti, siekdamos kolektyvinio saugumo.

NATO kitų šalių nepuola.

„Po Berlyno sienos griūties NATO dislokavo savo pajėgas už sienų Afganistane, reaguodama į ten prieš JAV inicijuotą ataką; suvaidino vaidmenį kovos su sukilėliais ir kovos su piratavimu misijose Užsachario Afrikoje, Irane ir Indijos vandenyne bei stabilizuojant Balkanų pusiasalį, žlugus buvusiai Jugoslavijai.

Tačiau argumentuočiau, kad visa tai labai skiriasi nuo kolektyvinio saugumo principo taikymo ne valstybei narei, ypač esant realiai galimybei, kad dėl to aljansas gali susiskaldyti.

Tai taip pat galėtų tapti Putinui reikalingu pretekstu, pagal kurį jis galėtų teigti, kad reaguoja į Vakarų agresiją prie savo sienų", - sakė JK gynybos ministro pavaduotojas.

Nors Ukraina nėra NATO narė, o kai kurios aljanso sąjungininkės yra pareiškusios neketinančios prisijungti prie čia galinčių pratrūkti susirėmimų, jos sustiprino savo karinį buvimą kaimyninėse šalyse ir pagrasino Rusijai plataus masto sankcijomis.

Dauningo gatvė pripažįsta, kad Maskva gali įsiveržti į Ukrainą bet kurią akimirką, tačiau premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) šią savaitę dar mėgins kalbėtis su pasaulio lyderiais ir deeskaluoti situaciją.

JK ir kitos NATO priklausančios šalys paragino savo piliečius išvykti iš šios šalies, o kai kurios oro linijos atšaukė skrydžius į Kijevą.

Lietuvos ambasada Kijeve tęsia darbą, tačiau Užsienio reikalų ministerija Kijeve dirbančių diplomatų šeimos nariams ir nebūtinąsias funkcijas vykdantiems darbuotojams rekomenduoja išvykti iš šalies.

„Lietuvos ambasada Kijeve tęsia darbą.

Toliau vykdomos visos svarbiausios funkcijos. Diplomatų šeimos nariams ir nebūtinąsias funkcijas vykdantiems darbuotojams rekomenduojama išvykti", - „Eltai" sakė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Užsienio reikalų ministerija sekmadienį dėl galimų susisiekimo oro keliu trikdžių primygtinai paragino Lietuvos piliečius nevykti į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius - nedelsiant išvykti iš šalies.

Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius ministerija prašo nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt, kad prireikus būtų galima susisiekti dėl konsulinės pagalbos.

Toliau skamba įspėjimai

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) vakar pareikalavo, kad Rusija sumažintų spaudimą Ukrainai, perspėjęs, kad bet kokia tolesnė karinė agresija turės sunkių padarinių Maskvai.

„Iš Maskvos reikalaujame neatidėliotinų deeskalacijos ženklų", - tviteryje parašė O.Šolcas, prieš išvykdamas į Kijevą ir po to į Kremlių, kur kalbėsis su Rusijos valdžia.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Džonsonas vakar paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti nuo „bedugnės krašto" ir perspėjo, kad prie Ukrainos sienų šiuo metu verdanti krizė yra labai pavojinga. „Prie Ukrainos sienų šiuo metu sutelkta apie 130 tūkst. karių. Tai - labai pavojinga ir sudėtinga situacija. Esame ant bedugnės krašto, tačiau prezidentas V.Putinas dar turi laiko atsitraukti", - britų žiniasklaidai sakė B.Džonsonas.

Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys vakar taip pat perspėjo Maskvą, kad yra pasirengusios įvesti sankcijas, kurių poveikis Rusijos ekonomikai bus didžiulis ir tiesioginis.

Pakvietė Dž.Baideną

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienį telefonu kalbėdamasis su JAV prezidentu Džo Baidenu (Joe Biden), patikino jį, kad Ukrainos sostinė ir kiti dideli šalies miestai yra saugūs.

„Sustabdysime bet kokią eskalaciją Ukrainos link. Ukrainos sostinė Kijevas, kiti mūsų valstybės miestai - Charkovas ir Lvovas, Dniepras ir Odesa - yra saugūs ir patikimai ginami", - teigė V.Zelenskis, kurio žodžius cituoja Ukrainos prezidento biuras.

Pasak V.Zelenskio, Ukraina suvokia visus dabartinius pavojus, yra pasirengusi bet kokiai padėties raidai.

V.Zelenskis pakvietė Dž.Baideną apsilankyti Kijeve ir išsakė viltį, kad jo atvykimas artimiausiomis dienomis prisidėtų prie deeskalacijos.

„Esu įsitikinęs, kad jūsų atvykimas į Kijevą artimiausiomis dienomis, kurios yra lemiamos situacijai stabilizuoti, būtų galingas signalas ir prisidėtų prie deeskalacijos", - pareiškė Ukrainos prezidentas.

Dviejų valstybių vadovai aptarė sankcijas Rusijos agresijos eskalacijos atveju, pažymi Ukrainos prezidento biuras.