Lietuva šiuo atžvilgiu, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, nepatirtų didelių sukrėtimų, tačiau vis garsiau kalbama, kad dėl klimato kaitos Europą užplūstų klimato pabėgėliai, taigi problemų kiltų ir mums.
Ar apsaugotume sienas?
Lietuvos statybininkų asociacija priklauso ES statybos industrijos konfederacijai, kurioje yra 31 valstybė. Čia pasauliniu lygiu diskutuojama apie įvairias problemas, kylančias statybų sektoriui. Ne išimtis ir klimato kaitos tema.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius GEDVILAS „Vakaro žinioms" pasakojo, kad naujausiame susitikime kalbėta apie poreikį koncentruotis į esamų statinių energetinį tvarumą.
Kad statiniai tarnautų ilgiau, kad būtų taupomi planetos ištekliai. Šiandien kalbama, kad reikia keisti vartotojišką požiūrį.
Kad nebūtų daug statinių, neatsakingai naudojami žemės resursai, kad nebūtų ateities kartoms palikta didelių problemų.
Tiesa, D.Gedvilą nustebino dar vienas klimato kaitos dalykas, - klimato pabėgėliai. Pašnekovas tikino dalyvavęs pasaulinėje diskusijoje, kur pranešimą skaitė ES vyriausiasis „Brexito" derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier), prognozuojama, kad jau 2050 metais Europą gali užplūsti klimato pabėgėliai.
„Mes gyvename tokioje klimatinėje zonoje, kad nebus streso dėl klimato kaitos, bet gali būti kitas šokas - į ES iš Afrikos, karštųjų zonų pradės brautis klimato pabėgėliai.
Iš Ukrainos dėl karo į Europą atkeliavo 7 mln. žmonių, o čia prognozuojama 10 kartų daugiau. Įsivaizduokite, 70 mln. Afrikoje, žmonės gyvena iš augalininkystės, gyvulininkystės, o jau dabar nėra vandens, nėra galimybės augti pašarams, žmonės priversti gyvulius skersti. Daug žmonių iš Afrikos karštųjų zonų patrauks ieškoti užuovėjos, kaip išgyventi.
Gali būti, kad Europa neapsaugos savo sienų ir daug žmonių pradės brautis į Europą, tarp jų ir Lietuvą. Klausimas, kaip tie pabėgėliai klimato kaitos paveiks visą ES.
Mane nustebino klausantis šio pranešėjo, kad Europa nesiruošia, iššūkis mažai vertinamas", - teigė D.Gedvilas.
Žmonėms reikia meškerės
Buvęs europarlamentaras Bronis ROPĖ tikino, jog dokumentų, kurie pagrįstų, jog Europą tikrai užplūs klimato kaitos pabėgėliai - nėra.
Viskas paremta prognozėmis. O prognozuojama, kad 2050 metais Afrikoje gyvens daugiau nei 2 mlrd. žmonių. Anot B.Ropės, kadangi iš Afrikos daug pabėgėlių plaukia į Europą, tai minimas scenarijus yra visai realus.
Bet jei Afrikoje per tą laiką susitvarkytų gyvenimas, žmonės turėtų maisto, veiklos ir pajamų, tai jie ir gyvens, ko gero, Afrikoje.
„Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje bus 10 mlrd. žmonių, o dabar turime 8 mlrd. Kiek mes pajautėme, kai Indijoje buvo 500 mln. žmonių, o dabar pusantro milijardo?
Yra prognozuotojai, kurie prognozuoja, bet klausimas: kaip mes migracijos dalykus spręsime, ar mes tik užtversime sienas, ar kažką aktyviau veiksime?
Ar kažkokią meškerę žmonėms, kurie sunkiau gyvena, duosime, - kalbėjo buvęs europarlamentaras. - Yra nemažai to verslo, kur už pinigus veža pabėgėlius į kitas šalis, žadėdami aukso kalnus.
Mes gi (Europa) mokame kasmet 3 mlrd. eurų Turkijai, kad Turkija neorganizuotų masinio vežimo."
Interviu su Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nariu Rimantu BRAZIULIU:
- Prognozuojama, kad 2050 metais Europą gali užplūsti klimato kaitos pabėgėliai. Jūsų akimis, kiek realus šis scenarijus?
- Jeigu mes taip ūkininkausime, kaip dabar, augindami vien grūdines kultūras, tai Lietuvos žemė netiks žemdirbystei, atklydę afrikiečiai nebeturės ko valgyti čia. Dabar rapsai ir kviečiai. (Juokiasi.)
Reikia kelti klausimą, ar iš tikrųjų yra ta klimato kaita? Yra sąmokslo teorijų, kad kai kas yra dirbtinai sukeliama, sakykime, potvyniai ar žemės drebėjmai. Kiek domėjausi per 25 metus, kai buvo kalbama apie klimato kaitą, tai nuomonių yra įvairių. Vieni kalba, kad klimato kaita yra, kiti - kad jos nėra.
Yra natūralūs ciklai: štai kasiau tvenkinį ir matyti sluoksniai, kur durpės supuvusios, kur ne. Pavyzdžiui, mokslininkai sako, buvo šaltasis periodas kelis šimtus metų ir durpė nesupuvo, o štai šiltasis periodas, kai durpės supuvo.
Statistika rodo, kad, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, kur Sirija, anksčiau buvo 20 dienų (per metus), kai temperatūra pasiekdavo daugiau nei 40 laipsnių ir daugiau karščio.
Dabar vos ne 200 dienų, kai pasiekia. Išeitų, kad kažkas pasikeitė. Ir pas mus nenormaliai šilta.
Dėl pabėgėlių - šimtai tūkstančių pabėgėlių plūsta į Ameriką dėl politikos. Sąmokslo teorijos teigia, kad į tą pačią Europą pabėgėliai dirbtinai plūsta. Tai jei pabėgėlių dar plūstelės, dėl kokių priežasčių plūstelės?
Kodėl tokia Nigerija - viena turtingiausių naftos šalių - yra ir viena skurdžiausių šalių Afrikoje? Kažkas čia ne taip. Saudo Arabijoje yra dykumos, bet iš ten pas mus į Europą pabėgėliai neplūsta. Vadinasi, yra ekonominiai, politiniai dalykai.
Yra plėšimas šalies, naftos pinigai nepatenka žmonėms ir jie priversti skursti. Afrika labai turtinga iškasenų, augina daug kultūrų.
Mano asmenine išvada, dažnai sumaišomas klimatas su politika. Yra kompanijų, kurios išnaudoja Afriką ir plėšia turtus, o žmonės skursta ir plūsta į Europą.
Užuot ten sukūrus normalią santvarką, kompanijos pastato režimus, kurie patogūs plėšti. Afrikoje yra baisių diktatorių ir kompanijos su jais bendradarbiauja, pumpuoja naftą, kasa deimantus, retuosius metalus ir niekas nekalba, kad ten reikia kažką keisti.
- Sakoma, kad Europa nesiruošia dideliam pabėgėlių antplūdžiui.
- Dėl prognozių apie pabėgėlius - jei taip kalbama, kažkas žino, kad bus plūstelėjimas.
Europa daug kam nesiruošia. O kaip ji turi ruoštis? Gali žmonės savo žemyne emigruoti, nebūtinai emigruoti į Europą. Galbūt galima padėti, kad tos emigracijos nebūtų?
Kad vyksta ta migracija, tai taip, bet ar ji vyksta natūraliai? Tai daugiau politinių aspektų, nei ekologinių...
- Pakalbėkime apie tvarumą, nuolat akcentuojama, kad reikia taupyti Žemės resursus.
- Pasakysiu kaip inžinierius mechanikas, visame tvarume yra įdomūs dalykai. Jeigu mes kalbame apie taupymą, nueikite į parduotuvę ir nusipirkite daiktų, pavyzdžiui, elektrinių prietaisų, - jie „vienkartiniai". Pavyzdžiui, aš 25 metus jau turiu vokišką skalbimo mašiną, ji mano paties ir meistrų remontuota kelis kartus.
Dabartinės mašinos realiai yra neremontojamos. Kadangi ūkyje reikia daugiau naudotis plakikliais, tai kasmet turime po 2-3 plakiklius pirkti, nes jie ilgiau nei kelis mėnesius neveikia.
Telefonų įkroviklių laidai sulūžta ties jungtimis, - pas mus nulūžę beveik visi. Gaminama masė prastos kokybės mėšlo, eikvojama energija, daiktai metami į šiukšlynus. Juk viskas daroma dėl pelno, tai kur čia taupymas?
Aiškinama apie tvarią ekonomiką, statybininkams patarinėjama, ką daryti... Tvarumo, žalioji ekonomika dabar naudojama kaip vėzdas daužyti žmonėms per galvas. Įvesti diktatūrą.
Kaip žaliasis pradėjau matyti, kad ir mes buvome dažnai įkaitais...
Pavyzdžiui, asbestas yra nuodingas. O kaip jis nuodingas? Nes gali dulkėti. O akmens vata nedulka? Aš jei akmens vatos pauostau, savaitę esu ligonis. Čia ekonomonė kova.
Dėl klimato kaitos ragina negimdyti vaikų!
Penktadalis „The Guardian" apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau.
„The Guardian" kreipėsi į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitų autorius ir apžvalgų redaktorius, siekdami išsiaiškinti, kaip klimato krizė ir žinojimas, kad artimiausiais metais pasaulinė temperatūra viršys tarptautinius tikslus, paveikia mokslininkų sprendimą turėti vaikų.
Dauguma apklaustų mokslininkių (99 proc. jų buvo vyresnės nei 40 m., du trečdaliai - vyresnės nei 50 m.) sprendimą dėl vaikų priėmė praėjusiais dešimtmečiais, kai buvo jaunesnės ir pasaulinio atšilimo pavojus neatrodė toks grėsmingas.
Jos teigė nenorėjusios didinti pasaulinės žmonių populiacijos, - anot jų, tai daro didelę žalą aplinkai. Dalis moterų išreiškė nuogąstavimus ir dėl klimato kaitos sukelto chaoso, kurį gali tekti išgyventi vaikui.
„The Guardian" tyrimo duomenimis, beveik penktadalis apklaustų klimato eksperčių nusprendė neturėti arba turėti mažiau vaikų dėl pasaulį krečiančios aplinkosaugos krizės. Dauguma jų teigė, kad priimti tokį sprendimą buvo gana sudėtinga.
Tyrimo metu „The Guardian" apklausė ir vyrus. 7 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų teigė neturintys vaikų arba turintys mažiau, nei norėtų turėti.
Didelės šeimos - neatsakingumas
Prancūzijoje dirbanti klimato kaitos mokslininkė, kuriai šiuo metu 62-eji, tikino besidžiaugianti anksčiau priimtu sprendimu neturėti vaikų: „Dar prieš 30 m. buvo visiškai aišku, kad pasaulis keliauja į pragarą."
Bonos universiteto klimato ekspertė pasirinko turėti vieną vaiką. Ji teigė, kad šiaurinėse šalyse kiekvieno žmogaus paliekamas anglies dioksido pėdsakas yra daug didesnis nei gyvenančiųjų pietų šalyse. Dėl šios priežasties sprendimą turėti vaikų teko gerai apsvarstyti.
„Imu panikuoti dėl savo vaiko ateities. Dukra gimė 2013 m., tuomet jaučiausi pozityvesnė dėl galimybės sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Dabar jaučiuosi kalta, kad prisidėjau prie klimato kaitos", - kalbėjo mokslininkė.
Apklausoje dalyvavusi mokslininkė iš Indijos nusprendė įsivaikinti. Jos teigimu, šioje šalyje yra per daug vaikų, negaunančių užtikrinto gyvenimo galimybių. Anot mokslininkės, perduoti savo genus jai nėra taip svarbu - svarbiau kalbėti apie vertybes.
Mokslininkė pridūrė, kad turtingi žmonės, kurie renkasi turėti dideles šeimas dabartiniais laikais, yra „egocentriški ir neatsakingi".
O kaip Lietuvoje?
Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė ir mokslininkė Audra Balundė pabrėžia, kad ateityje laukia vis daugiau iššūkių, susijusių su klimato krize.
„Jaunoji karta patirs žymiai daugiau ekstremalių reiškinių, tokių kaip sausros, potvyniai, karščio bangos. Jie susidurs ir su senkančiais maisto bei vandens ištekliais, didėjančia aplinkos tarša", - akcentuoja pašnekovė.
Anot jos, nieko nuostabaus, kad vienas iš motyvų, lemiančių žmonių apsisprendimą neturėti vaikų, yra suvokimas, kad jų atžalos ateityje gali patirti didelių sunkumų.
A.Balundės teigimu, nerimaujama ne tik dėl to, kad su vaiko auginimu susijusios praktikos prisidės prie ekologinės krizės gilinimo - daugelis būgštauja ir dėl to, kad vaikai gali neturėti tokios gerovės, kokią turėjo jų tėvai.
2024 m. reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, kurį kartu su A.Balunde atliko Rita Žukauskienė ir Aistė Bakaitytė, parodė, kad beveik 10,9 proc. Lietuvos gyventojų nerimas dėl ekologinės krizės mažina norą susilaukti vaikų. 18-29 m. amžiaus grupėje šis procentas buvo aukštesnis ir siekė 14,8 proc.
„Šiuos rezultatus svarbu matyti ir suvokiamos rizikos kontekste. To paties tyrimo duomenimis, 8,6 proc. Lietuvos gyventojų teigia manantys, kad ekologinė krizė gali kelti rimtą grėsmę jų gyvenimui. 18-29 m. amžiaus grupėje šis skaičius siekė 11 proc. Tikėtina, kad augant rizikos suvokimui, gali mažėti noras susilaukti vaikų", - tikina ji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą