Dėl klimato kaitos iki 2099 metų Europoje gali mirti milijonai žmonių

Jų skaičiavimais, jei nebus sumažintas anglies dioksido išmetimas, iki 2099 m. dėl klimato kaitos 854 Europos miestuose gali tiesiogiai padaugėti daugiau kaip 2,3 mln. su temperatūra susijusių mirčių.

Tyrėjai teigia, kad 70 proc. šių mirčių būtų galima išvengti, jei būtų imtasi skubių veiksmų.

Kuriuose Europos miestuose bus daugiausia su temperatūra susijusių mirčių?

Prognozuojama, kad Barselonoje iki šio šimtmečio pabaigos dėl temperatūros mirs daugiausia žmonių - 246 082. 

Po jos seka du Italijos miestai: Romoje - 147 738 mirtys, o Neapolyje - 147 248 mirtys.

Ketvirtas sąraše yra kitas Ispanijos miestas Madridas (129 716), o penktas - dar vienas Italijos miestas Milanas (110 131).

Toliau rikiuojasi Atėnai, kuriuose prognozuojama 87 523 mirtys, po jų - Valensija (67 519), Marselis (51 306), Bukareštas (47 468) ir Genuja (36 338), taip užbaigdami labiausiai nukentėjusių miestų dešimtuką.

Tyrėjai teigia, kad dėl didelio gyventojų skaičiaus daugiausia su temperatūra susijusių mirčių prognozuojama daugiausiai gyventojų turinčiuose Viduržemio jūros regiono miestuose. 

Vis dėlto daug mažesnių Maltos, Ispanijos ir Italijos miestų taip pat gali smarkiai nukentėti.

Numatoma, kad atokiau nuo Viduržemio jūros regiono poveikis bus ne toks stiprus. 

Kitose Europos sostinėse, pavyzdžiui, Paryžiuje, mirčių nuo šalčio ir karščio gali padaugėti mažiau, tačiau vis tiek labai.

Tyrimas rodo, kad toliau į šiaurę esančiose Britų salose ir Skandinavijoje gali sumažėti su temperatūra susijusių mirčių skaičius.

Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Londone iki šimtmečio pabaigos mirčių skaičius sumažės 27 455. 

Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad šį sumažėjimą gerokai atsveria padidėjimas likusioje Europos dalyje, todėl visame žemyne dėl temperatūros papildomai mirs 2,3 mln. žmonių.

„Ankstesniais istoriniais duomenimis pagrįsti skaičiavimai rodė, kad kiekvienai su karščiu susijusiai mirčiai tenka maždaug 10 su šalčiu susijusių mirčių (Europoje), - aiškina tyrime nedalyvavęs Gary Konstantinoudis, MRC Aplinkos ir sveikatos centro (MRC Centre for Environment and Health) Imperatoriškojo mokslinių tyrimų koledžo mokslinis bendradarbis.

„Dėl to kyla svarbių klausimų apie grynąjį temperatūros pokyčių dėl antropogeninės klimato kaitos poveikį.

„Šis naujas tyrimas pabrėžia esminį dalyką: nesant jokių temperatūros poveikio švelninimo ar prisitaikymo prie jos priemonių, prognozės rodo, kad su temperatūra susijusių mirčių skaičius apskritai padidės, o su karščiu susijusios mirtys pralenks su šalčiu susijusias mirtis.“

Ar Europos miestai gali prisitaikyti prie kylančios temperatūros?
Europa šyla sparčiau nei bet kuris kitas Žemės žemynas. 

Dabartiniai klimato duomenys rodo, kad temperatūra kyla dvigubai sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje.

Prognozuojami skaičiai yra stulbinantys, tačiau mirčių skaičiaus didėjimas nėra vienintelė potenciali problema, su kuria gali susidurti atšilusi Europa.

© Soc. tinklų nuotr.

„Su karščiu susijusios mirtys yra tik vienas iš kylančios temperatūros poveikio sveikatai rodiklių. Ekstremalus karštis ne tik žudo, bet ir sukelia daugybę rimtų sveikatos problemų“, - sako pasaulinio labdaros fondo ‚Wellcome‘ klimato poveikio ir prisitaikymo prie klimato kaitos skyriaus vadovė daktarė Madeleine Thomson, kuri tyrime nedalyvavo.

„Tai siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, persileidimų ir prastos psichikos sveikatos rizika.“

M. Thomson priduria, kad nesame tinkamai pasirengę tam, kokį poveikį tai turės mūsų sveikatai. 

Miestai ir miesteliai turi greitai prisitaikyti, kad pradėtų kovoti su kylančia temperatūra. 

Tokie pokyčiai, kaip žaliųjų plotų ar vandens kelių įrengimas, gali padėti atvėsinti miestų aplinką, kurioje šilumą sulaiko pastatai ir didelis kiekis asfalto ar betono.

Tačiau vien prisitaikymo nepakanka. 

Tyrime teigiama, kad net ir dedant didžiules pastangas pritaikyti miestus prie besikeičiančios temperatūros, to nepakaktų atsverti dėl karščio padidėjusią riziką sveikatai, ypač pažeidžiamiausiose vietovėse, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione, Vidurio Europoje ir Balkanuose.

Paaiškėjo, kad mirčių nuo ekstremalaus karščio skaičių galima sumažinti tik labai sparčiai mažinant anglies dioksido išmetimą.

„Mūsų rezultatai pabrėžia, kad būtina skubiai imtis ir klimato kaitos švelninimo, ir prisitaikymo prie padidėjusio karščio“, - sako LSHTM EHM laboratorijos vyriausiasis autorius Dr. Pierre Masselot.

„Tai ypač svarbu Viduržemio jūros regione, kur, jei nieko nebus daroma, pasekmės gali būti skaudžios.“

Turistai su skėčiais vaikštinėja priešais Partenoną senovės Akropolyje Atėnų centre. AP Photo/Petros Giannakouris nuotr.

Šaltinis: euronews.com