DNR perrašė Pompėjos aukų, palaidotų ugnikalnio išsiveržimo metu, istoriją

Mokslininkai išanalizavo Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo, nusiaubusio romėnų miestą Pompėją, aukų skeletų liekanų DNR.

Kaip rašo „Interesting Engineering“, šis kataklizmas įkalino miesto gyventojus po storu vulkaninių pelenų sluoksniu ir lėmė, kad išliko daugybė kūnų.

Harvardo universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama Deivido Reicho ir Alisos Mitnik (Alyssa Mittnick), gilinosi į senovinę žmonių, kurių kūnų atliejos buvo sukurtos užliejant gipsą į ertmes, kurias paliko suirę kūnai, DNR. Tyrimas paskelbtas žurnale „Current Biology“.

Analizuodami jų genetinę sudėtį, mokslininkai aptiko stulbinančių atradimų. Pora, kuri pagal buvimo vietą buvo laikoma motina ir vaiku, iš tikrųjų buvo nesusiję suaugę vyras ir vaikas. Tyrėjų komandai priklausantis Davidas Caramelli iš Florencijos universiteto (Italija) sakė: „Tyrimai buvo labai svarbūs:

„Šis tyrimas rodo, kokios nepatikimos gali būti ribotais įrodymais pagrįstos istorijos, dažnai atspindinčios tuometinę tyrėjų pasaulėžiūrą.“

Mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali sukelti abejonių dėl istorinio pasakojimo, kuris buvo kuriamas nuo Pompėjos atradimo praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Atlikdami šį tyrimą, mokslininkai analizavo senovinę DNR, gautą iš kūnų atplaišų.

Genetinės analizės parodė, kad šių žmonių lytis ir giminystės ryšiai gerokai skyrėsi nuo anksčiau pateiktų interpretacijų, paremtų šiuolaikinėmis prielaidomis. Reichas sakė:

Reichas: „Mūsų pateikiami moksliniai įrodymai ne visada sutampa su visuotinai paplitusiomis prielaidomis. Pavyzdžiui, vienas ryškus pavyzdys - atradimas, kad suaugęs žmogus, dėvintis auksinę apyrankę ir laikantis vaiką, tradiciškai interpretuojamas kaip motina ir vaikas, buvo nesusijęs suaugęs vyras ir vaikas. Panašiai buvo nustatyta, kad asmenų, laikomų seserimis arba motina ir dukra, poroje buvo bent vienas genetinis vyras. Šie rezultatai meta iššūkį tradicinėms lyčių ir šeimos prielaidoms.“

Mokslininkai išskyrė DNR iš fragmentuotų palaikų liejiniuose: analizei jie atrinko 14 iš 86 šiuo metu restauruojamų liejinių. Taikant šią metodiką pavyko nustatyti 14 asmenų genetinius ryšius, biologinę lytį ir protėvių kilmę.

Pažymima, kad gauti rezultatai prieštarauja ilgai vyravusioms prielaidoms, kurios visų pirma buvo grindžiamos liejinių išvaizda ir išsidėstymu. Tyrimas taip pat atskleidžia įvairią Pompėjos gyventojų kilmę.

DNR įrodymai rodo, kad miestas buvo kultūrų lydymo katilas, kuriame apsigyveno žmonės iš įvairių Viduržemio jūros regiono dalių. Rezultatai parodė, kad gyventojų genetinė kilmė buvo įvairi, daugiausia kilusi iš imigrantų iš rytinės Viduržemio jūros regiono dalies.

Šis atradimas pabrėžia Romos imperijos „kosmopolitinį pobūdį“, pabrėžiant platų jos prekybos ir kultūrinių mainų tinklą.

„Mūsų išvados turi didelę reikšmę interpretuojant archeologinius duomenis ir suprantant senovės visuomenes. 

Jie pabrėžia, kaip svarbu integruoti genetinius duomenis su archeologine ir istorine informacija, kad būtų išvengta klaidingų interpretacijų, paremtų šiuolaikinėmis prielaidomis. 

Šis tyrimas taip pat pabrėžia Pompėjos gyventojų įvairovę ir kosmopolitiškumą, atspindintį platesnius Romos imperijos mobilumo ir kultūrinių mainų modelius“, - apibendrino Mittnickas.

Šaltinis: unian.net